Apie buvusį darbdavį – arba gerai, arba nieko

Naujausia darbo pokalbio sėkmės formulė skamba taip: susitelkti į kuo geresnį savęs pristatymą ir bent laikinai primiršti neigiamą profesinę patirtį. Personalo specialistai teigia, kad kandidatai pastaruoju metu jaučiasi laisvi kritikuoti buvusias darbovietes, tačiau tokiu atveju pati įmonė saugosi galimo reputacijos smukdymo ir nenori įsileisti negatyvaus darbuotojo.

450 darbuotojų turinčios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė teigia, kad darbo pokalbis yra ne tik iššūkis darbuotojui, bet ir testas įmonei.

„Kaskart stengiamės sužinoti apie gerąją darbo praktiką organizacijose, kad galėtume tobulėti patys. Deja, bet šansus įsidarbinti praktiškai iškart praranda tas kandidatas, kuris į klausimą, kurioje darbovietėje buvo geriausias vadovas ir kokiomis savybėmis pasižymėjo, atsako, kad visur vadovai buvo blogi, netinkami, nekompetentingi. Tokių ir panašių teiginių patikrinti neįmanoma ir nesiekiama, tačiau jie prastai charakterizuoja patį darbuotoją. Įdarbinus vieną tokį vėliau galima prarasti penkis ar penkiolika, jei organizacija taps eiliniu įrašu žmogaus neigiamų reitingų sąraše“, – teigia J. Krikščiūnė.

Pasak jos, darbdavys brangina reputaciją ir atsargiai vertina tam tikras būdo savybes turinčius kandidatus, saugodamas ilgalaikę įmonės reputaciją nuo tikėtinos žalos.

Vadovų paieškos agentūros „Master Class Lietuva“ vadovės Lauros Duksaitės-Iškauskienės teigimu, darbuotojai rimtai vertina organizacijos reputaciją ir jeigu ji yra prastesnė, tai tampa rimtu iššūkiu darbdaviui.

„Geras darbdavys gali turėti didesnį pasirinkimą, sulaukti daugiau kandidatų – jam paieška iškart atpinga. Prastesnės reputacijos organizacijoms susirasti darbuotoją tampa sunku, nes apie ją neigiamai atsiliepta žiniasklaidoje, socialiniuose kanaluose, forumuose, komentaruose“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Jos vertinimu, socialinė medija suteikia milžiniškas galimybes įvertinti darbdavio tinkamumą, todėl tikimybė suklysti darbo ieškančiam žmogui yra mažesnė, o įmonės dideles informacijos sklaidos galimybes išnaudoja įvairių žinių platinimui.

BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė J. Krikščiūnė teigia, kad pokalbis darbo ieškančiam žmogui būtų kur kas sėkmingesnis, jei parodytų daugiau pozityvumo ir neužmirštų bent porą kartų nusišypsoti.

Ji teigia, kad pildant gyvenimo aprašymą nesunku pasinaudoti rekomendacijomis ir tai padaryti profesionaliai, patraukliai. Tačiau gyvas pokalbis išryškina problemą, kad žmogui sunku žodžiu išreikšti, ką jau deklaravo savo CV: apibūdinti save kaip asmenybę, pristatyti stipriąsias puses. Ypač sudėtinga pokalbio pradžia, kai jaučiama didžiausia įtampa.

„Pokalbio pradžią, kai žmogus jaučiasi nejaukiausiai ir būna labiausiai susikaustęs, būtinai reikėtų parepetuoti atskirai, pagalvoti, kaip trumpai ir konkrečiai pristatyti. Pokalbio metu svarbu būti atviram ir nesistengti į klausimus atsakyti taip, kaip aprašo vadovėliai arba bandyti nuspėti, koks atsakymas būtų labiau priimtinas darbdaviui. Mes tuos vadovėlius ir straipsnius irgi skaitome, todėl tokias gudrybes pamatome akimirksniu“, – teigia J. Krikščiūnė.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš trijų didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro daugiau kaip 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.