Ar įmanoma depresiją išgydyti vien psichoterapija?

1

Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos, depresija yra viena pirmaujančių priežasčių, dėl ko žmonės tampa neįgalūs dirbti. Nors tai nėra taisyklė, depresija sergantys asmenys dažniau serga ir kitomis psichikos ligomis ar yra linkę į savižudybę. Ilgus metus mokslininkai bando išsiaiškinti endogenines ir egzogenines depresijos priežastis. Ir nors vienareikšmės tiesos neatrasta, įvairūs technologiškai pažengę metodai leidžia stebėti sveiko ir sergančio depresija žmogaus smegenų pakitimus bei prie tos tiesos priartėti. Be to, atrandami ir kitokie įdomūs su depresija susiję faktai, paneigiantis ligi šiol vyravusius įsitikinimus. Apie vieną jų pakalbėsime.

A man in running clothes stands on his tip toes in stormy weather and pokes his head through clouds, looking into the sunshine. --- Image by © C.J. Burton/Corbis
Foto: © C.J. Burton/Corbis

Lengvam, vidutiniam, sunkiam depresijos epizodui gydyti efektyviausiu laikomas toks derinys: vaistai plius įvairių rūšių psichoterapija. Atsižvelgiant į depresijos stiprumą, jaučiamus simptomus, ligos istoriją, pacientui gali būti paskiriami kurios nors rūšies antidepresantai, jų deriniai ar kitos grupės vaistai (raminamieji, antipsichotiniai). Tačiau tyrimas Vokietijoje įnešė naujų vėjų į tradicinį depresijos gydymą ir įrodė, kad įmanoma depresiją įveikti tik su psichoterapijos pagalba. Kaip?

Mokslininkai tyrinėjo, kaip įvairios psichikos ligos, tarp jų ir depresija, palieka žymes žmogaus smegenyse. Depresijos veikiamas žmogus tam tikra prasme „atsako“ į šią ligą ir jo smegenyse vyksta išskirtiniai pakitimai, susiję su migdoliniu ir dryžuotuoju kūnais, limbine sritimi.

Šiose srityse smegenų aktyvumas smarkiai išauga. Be to, susidaro ištisas disfunkcijų tinklas, pakinta ryšiai tarp neuronų, atsiranda spragų tarp žievės ir limbinės sistemos ryšių.

Taigi sėkmingam depresijos gydymui neužtenka vien atkurti neurotransmiterių, kurie garantuoja gerą nuotaiką ir kurių koncentracija sergant depresija sumažėja, kiekį (neurotransmiterių kiekis ir aktyvumas atkuriamas antidepresantais). Reikia atkurti tam tikrų smegenų sričių, paminėtų anksčiau, normalų aktyvumą. Atkūrus tokį aktyvumą būtų pasiektas ilgalaikiškesnis nuotaikos stabilizavimasir mažinama atkritimo tikimybė.

Iki šiol buvo įvairių teorijų – kad psichoterapija gali padidinti nenorimų regionų aktyvumą, kad ji gali sumažinti tokį aktyvumą, tačiau vokiečiai ėmėsi išsamesnio tyrimo. Tyrime dalyvavo dvi žmonių grupės – sergantieji depresija ir nesergantieji. Sergantieji depresija dalyvavo aštuonių mėnesių psichoterapijos kursuose. Abiejų grupių tam tikrų smegenų regionų aktyvumas tirtas prieš pradedant eksperimentą ir po jo.

Kas nustatyta? Kad sergančiųjų depresija smegenų aktyvumas normalizavosi vien tik su psichoterapijos pagalba. Susireguliavo ne tik aktyvumas, bet ir patys pacientai teigė, kad jų savijauta ir nuotaika labai pagerėjo.

Tam, kad mokslininkai būtų bent 99 proc. tikri, organizuojama antra tyrimo pakopa. Čia sergantiems pacientams bus paskirta 20 mėnesių psichoterapijos programa ir lyginamas tam tikrų smegenų centrų aktyvumas prieš programą ir po jos. Labai tikėtina, kad ateityje galima bus kurti gaires gydytis tik psichoterapija ir sumažinti antidepresinių vaistų (kurie, beje, turi ir nemažai šalutinių poveikių) vartojimą.
.
Pagal: journals.plos.org
Šaltinis: vlmedicina.lt

Dalintis:

1 COMMENT

  1. Gaila, jog Lietuvoje psichoterapija mokama ir yra labai brangi. Tad ne visi, nors ir norėdami, gali jos imtis.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here