Kaip padėti vaikui išgyventi tėvų skyrybas?

skyrybos

Dažniausiai tėvų nesutarimai paliečia jų vaikus. Net ir nesąmoningai, vaikai gali būti įtraukiami į tėvų tarpusavio kovas, tapti barnių liudininkų, manipuliacijų priemone, tėvai gali padaryti vaiką sąjungininku prieš kitą tėvą. Vaikai, kurie nuolat jaučia tėvų nesutarimus, skyrybų metu ar po jų gali pradėti mažiau bendrauti, vengti nepažįstamų žmonių, tapti agresyvūs, jausti nuolatinį nerimą, gali atsirasti nepasitikėjimas ir įvairios baimės, menkavertiškumo, kaltės jausmai, vaikai gali pradėti dažniau sirgti. Visi šie minėti faktoriai neigiamai veikia psichologinį vaiko vystymąsi.

Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar geriau gyventi nesantaikoje, ar išsiskirti – daug kas priklauso nuo situacijos. Tačiau reikėtų suprasti, kad ne tiek skyrybos žaloja vaiką, kiek iki skyrybų vyravusi nesantaika. Žmonės, patyrę tėvų skyrybas, jaučia buvusios nedarnios šeimos, bet ne skyrybų poveikį tolimesniam savo gyvenimui. Jei tėvai lieka nedarnioje santuokoje, dažnai vaikai vos tik sulaukę pilnametystės skuba sukurti savo šeimas, kad tik pabėgtų iš tėvų namų.

Vaiko reakcija į tėvų skyrybas priklauso pirmiausia nuo vaiko lyties, amžiaus, brandos. Tuomet, žinoma, yra ir kiti įtakojantys dalykai – tėvų finansinės padėtys, vaiko santykiai su artimiausiais žmonėmis, sugebėjimas prisitaikyti ir įveikti stresą, pagalbos, kuri suteikiama vaikui ir patys tėvų santykiai po skyrybų. Taigi, vaikai tėvų skyrybas gali išgyventi labai skirtingai.

Kaip pasakyti vaikui apie skyrybas? Pirmiausiai reikėtų kalbėti trumpai ir aiškiai. Nereikia tolimų išvedžiojimų ir istorijų. Jokiu būdu tėvai negali kaltinti vienas kito dėl skyrybų, kalbėti reikia ramiai, tuomet ir vaikas jausis ramesnis. Reikėtų vaikui paaiškinti priežastis, pasakyti, kas jo gyvenime pasikeis, o kas liks taip, kaip jis buvo įpratęs, pabrėžti, jog skyrybos yra galutinis Jūsų sprendimas ir nebus vaikų dalybų (brolis gyvens su tėčiu, sesė su mama). Svarbu leisti vaikui išreikšti jausmus, nebarti jo, nekritikuoti ir neteisti, vengti pasisakymų „viskas bus gerai“ ar „nesijaudink“, o priimti jo išreikštus jausmus, net jei vaikas pyksta. Būtina užtikrinti vaiką, kad jis jokiu būdu nėra kaltas dėl tėvų skyrybų.

Vaikams bus lengviau, jei tėvai palaikys tarpusavio ryšius, nežemins buvusio sutuoktinio, leis vaikams laisvai bendrauti su tėčiu/mama ir kitais seneliais. Taip pat svarbu, kad abu tėvai rūpintųsi vaikais materealiai ir išlaikytų tuos pačius reikalavimus bei taisykles kasdieniniame gyvenime. Žinoma, tai nėra visuomet lengva. Dažniausios tėvų daromos klaidos – nuolatiniai barniai su buvusiu sutuoktiniu, pavyduliavimas sutuoktiniam dėl to, kad jis turi geresnį kontaktą su vaiku, perdavimas įvairių žinučių vienas kitam per vaikus, sutuoktinio žeminimas ar net draudimas bendrauti. Toks išsiskyrusių sutuoktinių elgesys tikrai nepadeda vaikui susidoroti su tėvų skyrybomis, o tik sukelia papildomų problemų.
..
Psichologė Karolina Bajoriūnienė / manopsichologija.lt

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.