Kas yra Dangus ir Pragaras?

10

Kartą doras žmogus kalbėjosi su Dievu:
– Dieve, norėčiau sužinoti kas yra Rojus ir kas yra Pragaras.
– Parodysiu tau Pragarą, – tarė Viešpats ir nusivedė žmogų į kambarį, kuriame stovėjo didelis apskritas stalas. Aplink jį sėdintys žmonės buvo išbadėję ir nelaimingi. Stalo viduryje stovėjo milžiniškas troškinio puodas, iš kurio sklido toks gardus kvapas, kad net tįso seilė. Visi žmonės, sėdintys aplink stalą, turėjo po labai ilgą šaukštą. Tais šaukštais jie pasiekdavo puodą, tačiau rankenos buvo pernelyg ilgos, kad maistas galėtų pasiekti burną. Žmogų sukrėtė šis nelaimėlių vaizdas.

Dievas tarė:
– Tu išvydai Pragarą.
Tada jie priėjo kitą kambarį ir Dievas atvėrė duris:
– Dabar parodysiu tau Dangų, – tarė Viešpats, ir jie įėjo į kitą, lygiai tokį patį kambarį, kaip ir pirmasis. Jame stovėjo toks pat apskritas stalas, toks pat troškinio puodas. Žmonės turėjo tokius pat ilgus šaukštus, tačiau visi buvo sotūs ir laimingi, jie juokėsi šnekučiuodamiesi tarpusavyje.

Žmogus nusistebėjo:
– Kaip tai įmanoma? Aš nesuprantu…
– Tai paprasta, – atsakė Viešpats. – Tiesiog jie išmoko pamaitinti vienas kitą.

Dalintis:

10 COMMENTS

  1. Butent bus gerai jei taip mastysime visi. Tada ir nebus kam ir is ko ir del ko tyciotis. Pripratom prie pragaro ir net negalime pagalvot kad gali but kitaip

  2. o jei ko nors priprasyciau sauksto,tai pareikalautu is manes kokiu 3 uz paslauga ir taip kazkam neliktu…

  3. „Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?! …Jei tad jūs… mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie Jį prašo“. /Evangelija pagal Matą 7, 9. 11/

    Kas benutiktų, nemanyki niekad,
    Kad Viešpats Dievas kietaširdis:
    Kad pažadai Jo netesėti lieka,
    Kad Jis tavų maldų negirdi.

    Jei motina ir tėvas taip meilingai
    Viskuo aprūpina vaikelį,
    Nejaugi Tas, kuris be galo maloningas,
    Tau kietą akmenį paduoti gali?!

    Net jei ir motina užmirštų kūdikėlį,
    Kuris jos kūno ir širdies dalelė, –
    Tu daug brangesnis dangiškajam Tėvui,
    Jis niekados tavęs užmiršt negali!

    „Šeimos santykiai yra ilgalaikiai, jie išlieka visą gyvenimą. Geri tėvai savo vaikų neišsižada. Krikščionys gali tapti sūnais palaidūnais, tačiau Dievas visada elgiasi kaip sūnaus palaidūno tėvas… Krikščionims suteikiama privilegija žinoti, kad Dievas mus myli nekintančia meile, ir niekas niekad negali mūsų atskirti nuo Jo meilės ar atsistoti tarp mūsų, užgoždamas šios meilės džiaugsmo vaisius“ (Džeimsas Pakeris).

  4. TAI IR PRADEKIME KIEKVIENAS NUO SAVES…MAITINKIME.PADEKIME TAM KURIS SALIA…JUK PARASYTI KOMENTARA KOKIE BLOGI ESAME LABAI LENGVA..NA O PRADETI TA DANGU ZEMEJE????

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here