fbpx

30 gyvenimo įstatymų
5 (1)

Gyvenimas yra toks, koks jis yra. Su savo vargais ir džiaugsmais, su savo pakilimais nuopoliais – kiekvienam savas, unikalus ir ypatingas. Tačiau jei žinai jo dėsnius ir paisai jo įstatymų, gyventi tampa vis lengviau ir maloniau…

1. Tuštumos įstatymas. Viskas prasideda nuo tuštumos. Tuštuma visuomet turi būti užpildoma.

2. Šlagbaumo įstatymas. Galimybės nesuteikiamos tiesiog šiaip sau. Žmogus turi priimti sprendimą peržengti tam tikrą ribą – sąlyginę kliūtį. Galimybės suteikiamos tada, kai žmogus širdyje priima sprendimą.
Mes svajojame tik tas svajones, kurias galime įgyvendinti.

3. Neutralumo įstatymas. Tas, kuris nori pasikeisti, pirmiausia turi sustoti ir tik tuomet keisti judėjimo kryptį.

4. Užmokesčio įstatymas. Mokame už viską: ir už veikimą ir už neveikimą. Kas brangiau kainuoja? Kartais atsakymą į šį klausimą žmogus randa tik mirties patale. Dažniausiai mirštantys žmonės apgailestauja ne dėl to, ką padarė, o dėl to, ko nepadarė.

5. Panašumo įstatymas. Toks prisikviečia tokį. Mūsų gyvenime nėra atsitiktinių žmonių. Mes pritraukiame ne tuos, kurių norime, o tokius, kokie esame mes patys.

6. Minties įstatymas. Vidinis žmogaus pasaulis atspindi išoriniame. Neverta ieškoti visų nelaimių priežasčių išorėje – jos yra viduje. Mūsų išorinis pasaulis tik įkūnija mūsų mintis.

7. Naščių įstatymas. Kai žmogus kažko nori, tačiau tai yra neįmanoma, jis turi surasti kitą interesą, tolygų pirmajam.

8. Traukos įstatymas. Žmogus į savo gyvenimą pritraukia tai, ką mėgsta, ko bijo arba pastoviai tikisi, t. y. viską, apie ką pastoviai galvoja, laiko sąmonėje. Gyvenimas mums duoda tai, ko mes iš jo tikimės, o ne tai, ko norime.

9. Prašymo įstatymas. Jeigu nieko iš gyvenimo neprašysi, nieko ir negausi. Jei iš gyvenimo prašysi neaišku ko, gausi irgi nesuprasi ką. Mūsų prašymas pritraukia tai, ką mes gauname.

10. Rėmų įstatymas. Visko nenumatysi. Kiekvienas girdi ir mato tik tai, ką supranta, todėl jis negali numatyti visų aplinkybių. Viskas priklauso nuo mūsų vidinių apribojimų, mūsų vidinių rėmų. Yra dalykų, kurie nepriklauso nuo mūsų valios, jų neįmanoma numatyti ir jie yra ne mūsų atsakomybėje. Net ir labai norėdamas žmogus negali visiškai kontroliuoti savo gyvenimo.

11. Dėsningumo įstatymas. Gyvenime vyksta daug įvairiausių dalykų, ir nebūtinai jie visi susiję su mumis ir priklauso nuo mūsų. Pirmą kartą nutikusį tokį įvykį laikome atsitiktinumu, atrąjį – sutapimu, o trečiajį – dėsningumu.

12. Ribų įstatymas. Žmogus negali turėti viską. Dažnai gyvenime jam ko nors trūksta. Laimė – ne savo norų ir įgeidžių tenkinimas, o mokėjimas džiaugtis tuo, ką turime. Džiaugtis mažu nelengva, tačiau daug sunkiau mėgautis, kai turi daug. Besivaikant turtų galima prarasti laimę, o tai reiškia prarasti viską. Gali turėti visą pasaulį, tačiau prarasti sielą.

13. Permainų įstatymas. Norite permainų – pradėkite valdyti savo gyvenimo aplinkybes. Negalima pakeisti gyvenimo nieko jame nekeičiant ir juo labiau nesikeičiant patiems. Pasyvumas dažnai sutrukdo žmogui pasinaudoti likimo teikiamomis galimybėmis. Kas dėlioja jūsų gyvenimo prioritetus – jūs ar kas nors kitas? Galbūt juos dėlioja pats gyvenimas, o jūs tiesiog plaukiate pasroviui? Tapkite savo likimo kalviu – juk jeigu niekur neiškeliausite, niekur ir neatvyksite.

14. Vystymosi įstatymas. Gyvenimas verčia žmogų spręsti būtent tas užduotis, kurias spręsti jis atsisako, kurių bijo ir bando išvengti. Tačiau šias problemas vis tiek teks anksčiau ar vėliau išspręsti. Tik emocijos bus stipresnės, o sprendimo kaina – didesnė. Nuo ko bėgame, ten atsiduriame.

15. Taksi įstatymas. Jeigu jūs nevairuojate, jeigu jus veža, kuo toliau jus veža, tuo brangiau jums tai kainuos. Jei nenurodėte maršruto, galite atsidurti nežinia kur. Kuo toliau jus veža klaidingu keliu, tuo sunkiau bus sugrįžti.

16. Pasirinkimo įstatymas. Mūsų gyvenimas – tai pasirinkimų virtinė. Pasirinkimą turime visada. Nesirinkti – taip pat pasirinkimas. Pasaulis kupinas galimybių. Tačiau negalite ko nors įgyti kažko nepraradę. Pasinaudodami viena galimybe, mes savaime prarandame alternatyvias. Įėję per vienas duris, nebeįėjome per gretimas. Kiekvienas turi pasirinkti, kas jam yra svarbiau. Už kiekvieno praradimo slepiasi atradimas.

17. Pusiaukelės įstatymas. Santykiuose su kitu žmogumi jūsų riba – pusiaukelė. Neįmanoma visiškai suvaldyti kito žmogaus elgesio. Kitas gali nejudėti, ir jūs negalite nueiti likusią kelio dalį už jį ir padaryti, kad jis pasikeistų.

18. Naujovių kūrimo įstatymas. Norint sukurti ką nors naujo, reikia:
a) sugriauti tai, kas sena, jei tai būtina – išvalyti tą vietą, skirti laiko, mobilizuoti jėgas naujo sukūrimui;
b) žinoti, ką būtent ruošiatės sukurti. Neverta griauti, jei nežinote, kaip kursite. Turite žinoti, kurlink einate. Jei nežinote, kur einate, nueisite ne ten.

19. Pusiausvyros įstatymas. Kad ir kaip žmogus norėtų pakeisti savo gyvenimą, jo mąstymo būdas ir stereotipiniai elgesio modeliai bandys jį išlaikyti įprastame senajame gyvenime. Tačiau jei žmogui pavyksta ką nors gyvenime pakeisti, jau naujasis, pakeistasis gyvenimas paklus pusiausvyros įstatymui. Pokyčiai dažniausiai vyksta lėtai ir skausmingai, dėl mūsų minčių ir elgesio inertiškumo, vidinio pasipriešinimo ir aplinkinių žmonių reakcijos.

20. Priešingybių įstatymas. Mūsų gyvenimą sudaro priešingybės: gimimas ir mirtis, meilė ir neapykanta, draugystė ir konkurencija, susitikimai ir išsiskyrimai, džiaugsmas ir skausmas, atradimai ir praradimai. Prieštaringas ir pats žmogus: jis, iš vienos pusės, trokšta stabilaus gyvenimo, tačiau tuo pat metu tam tikras nepasitenkinimas skatina jį veikti. Priešingybių pasaulyje žmogus siekia atgauti prarastą vientisumą, vienybę su savimi, kitais žmonėmis ir pačiu gyvenimu. Viskas turi pradžią ir pabaigą, toks žemiškasis ciklas, gyvenimo ciklas. Daiktai, pasiekę savo ribą, tampa savo priešingybe. Priešingybių poros išlaiko pusiausvyrą, o perėjimas iš vieno kraštutinumo į kitą sukuria gyvenimo įvairovę. Kartais tam, kad ką nors suprastume, turime pamatyti ir suprasti to priešingybę. Viena priešingybė negali egzistuoti be kitos – kad išauštų diena, turi būti naktis.

21. Harmonijos įstatymas. Žmogus savyje ir pasaulyje ieško harmonijos. Harmonijoje su pasauliu gali būti tik tas, kuris harmoningas pats. Tas, kuris myli ir priima save, gyvena harmonijoje su savimi, pasauliu ir kitais žmonėmis. Harmonija nereiškia, kad žmogaus gyvenime nėra sunkumų ir konfliktų, kurie stimuliuotų jo asmenybės augimą. Harmoningi širdies, proto ir kūno ryšiai – galbūt tai ir yra tikroji laimė?

22. Gėrio ir blogio įstatymas. Pasaulis nebuvo sukurtas tik malonumams. Jis ne visada atitinka mūsų įsivaizdavimus ir lūkesčius . Tas, kuris pats nesugeba daryti gerus darbus, neįvertins ir kitų gerumo. Tas, kuris nemato blogio, jo ir nepatiria.

23. Veidrodžio įstatymas. Tai, kas žmogų erzina kituose, yra jis pats. Tai, ko žmogus nenori girdėti ši kitų, yra svarbiausia, ką jis šiame gyvenimo etape turi išgirsti. Kitas žmogus gali tapti mūsų veidrodžiu ir padėti mums tskleisti tai, ko mes nežinome apie save ir nepastebime savyje. Jeigu žmogus ištasys savyje tai, kas jį erzina kituose, likimas nebesiųs jam tokio veidrodžio. Vengdami visko, kas mums nemalonu, vengdami žmonių, sukeliančių mums neigiamas emocijas, mes atsisakome galimybės pakeisti savo gyvenimą, apribojame savo augimą.

24. Papildymo įstatymas. Mums reikalingi žmonės, įvykiai, žinių šaltiniai, sugebantys suteikti mums tai, ko mes trokštame, tačiau turime visai nedaug. Mes stengiamės susilieti su kitų žmonių potencialu. Mes statome save iš vidaus. Mūsų noras ką nors turėti kyla iš savo vertės nepriėmimo ir neigimo, netikėjimo, kad mes tai turime.

25. Grandininės reakcijos įstatymas. Jeigu duosite valią neigiamoms emocijoms, vienas negatyvus pojūtis seks paskui kitą. Jeigu gyvensite svajose ir svajonėse, realųjį pasaulį išstums iliuzinis pasaulis. Žmogui būna sunku sustabdyti neigiamų ir neproduktyvių minčių srautą, nes išgyvenimai, jaudulys, kančios, svajonės tampa įpročiu, kuris atitraukia nuo relaybės ir būtinumo spręsti problemas. Kur investuosite daugiau energijos, tai ir turėsite. Mintys, kurioms aukojate savo laiką, veikia kaip magnetas, pritraukiantis panašias. Vieną neramią mintį sutvarkyti lengviau, nei tvarkytis su galybe įkyrių minčių. Bendraujant su kitais žmonėmis mes esame linkę perimti jų emocines nuotaikas – tai užkrečiama.

26. Slopinimo įstatymas. Tai, ką žmogus savyje slopina, tai, ką jis savyje neigia, išsiverš į išorę pačią netinkamiausią akimirką. Reikia priimti savo mintis ir jausmus, o ne slopinti jas ir kaupti savyje. Priimkite save, priimkite tai, kas jums jumyse nepatinka, nekritikuokite savęs. Priėmimas to, ką neigiate savyje, padeda tobulėti, leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą. Mes siekiame atgauti prarastą vientisumą.

27. Ramybės įstatymas. Pats gyvenimas yra nei geras, nei blogas. Geru ar blogu jį daro mūsų reakcijos. Gyvenimas yra toks, koks yra. Reikia priimti gyvenimą, džiaugtis gyvenimu, jį vertinti. Pasitikėkite gyvenimu, pasitikėkite savo išminties galia ir širdies šauksmu. „Viskas bus taip, kaip turi būti, net jei ir kitaip“.

28. Jūsų asmenybės įvertinimo įstatymas. Aplinkiniai visada vertina žmogų taip, kaip jis vertina save pats. Save būtina priimti ir vertinti. Nekurti sau kumyrų, neužsibrėžti aukštų idealų, neužkelti kartelės. Nepriimkite aplinkinių nuomonės apie save kaip absoliučios tiesos. Stengdamiesi užsitarnauti visų žmonių meilę (kas yra neįmanoma), jūs atmetate savo poreikius ir galite prarasti save, prarasti savigarbą ir pagarbą. Tobulu būti neįmanoma. Jūs kainuojate lygiai tiek, kiek save įsivertinate, kokia jūsų savivertė. Tačiau realizmo dozė tikrai nepakenks.

29. Energijų mainų įstatymas. Kuo toliau žmogus eina savęs ir pasaulio pažinimo keliu, tuo daugiau jis gali paimti iš pasaulio ir duoti jam. Reikia išmokti nustatyti adekvatų, teisingą mainų su likimu santykį. Jeigu duosite daugiau, nei gaunate, jūs energetiįkai išseksite. Jei duosite žmogiu daugiau, nei gaunate iš jo, jumyse gali kilti nuoskauda. Pasaulis egzistuoja tam, kad juo vieni su kitais dalintumėmės.

30. Gyvenimo prasmės įstatymas. Mes gimstame iš tuštumos, bandydami atrasti gyvenimo prasmę, ir vėl išeiname į tuštumą. Kiekvienas žmogus turi nuosavą gyvenimo prasmę, kuri gali įvairiais jo gyvenimo etapais keistis. Kur yra gyvenimo prasmė – kažko siekti, ar tiesiog gyventi? Juk kažko siekdami mes esame priversti paleisti iš akiračio patį gyvenimą, taigi, dėl rezultato aukojame procesą. Galbūt, pagrindinis gyvenimo tikslas – pats gyvenimas. Reikia įsilieti į gyvenimą, priimti jį tokį įvairų, koks jis yra -tuomet jis nuspalvins žmogaus būtį visomis įmanomomis spalvomis. Gyvenimo prasmę žmogus gali atrasti tik išorėje, pasaulyje. Gyvenime išlošia tas, kuris nekaulyja iš likimo vienintelio teisingo recepto, panacėjos nuo vidų ligų ir bėdų.

Parengė Audra Maksvytienė | drasagyventi.lt
Iliustracija: Luis Alfonso Orellana / Unsplash

Įvertinkite!
[Balsavo: 1 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.