5 būdai išgirsti save
Mes pastoviai kažkur lekiame, stengiamės viską suspėti, it tos voverės treniruoklių rate, kurios išties niekur nebėga, tik bando užpildyti tuštumą, atsiradusią dėl jų suvaržymo užrakintame narve.
Retsykiais kažkam nusišypso laimė ir pradeda net sektis šioje rungtyje, bet džiaugsmas trumpalaikis, vidinė tuštuma vėl atkariauja savo teritorijas. Seniau taip trokštami pasiekimai netenka vertės.
Besivaikydami iliuzijų pamažu prarandame artimuosius, sveikatą, viltį ir tikėjimą prasminga ateitimi, nustojame tikėti savimi.
Tam, kad to išvengtume, svarbu mokytis išgirsti save, pajusti, pamatyti šiek tiek toliau už kasdienybės patirčių raibuliavimo.
5 būdai išgirsti save:
1. Būkite vieni. Eikite pasivaikščioti ar kažkur ramiai įsitaisykite, nuošalioje vietoje. Būtent vienatvė sukuria erdvę ir sąlygas geriau suprasti save, išgirsti savo balsą, norus, svajones, baimes ir užslėptus lūkesčius ar nuojautas. Gamta ir minimalus civilizacinių procesų, technologijų kiekis – sukuria optimalias tam sąlygas, kai atitolstame nuo pasaulio šurmulio ir problemų, kurios vienaip ar kitaip juk niekada nesibaigs, tad kažkuriam laikui visa tai atidėję jūs tik laimėsite, mainai gaudami geresnį save.
2. Įsiklausykite ką išties sako tingėjimas. Dažnai taip nutinka, kad visai nėra noro kažką daryti. Mėginame prisigalvoti visokių motyvuojančių dalykų ar pasitelkti valią ir tarsi perlipti per save, prisiversti. Bet būtent tokiais momentai galbūt vidus mums bando kažką pasakyti, galbūt pasakyti, jog mus to nereikia. Ir tai galioja ne tik darbe ar kažkokioje veikloje, bet ir bendraujant su žmonėmis, tas tingėjimas ir apatija galimai parodo, kad reikia poilsio arba tai, jog tai tiesiog prieštarauja mūsų vidui, esmei, tam, kas mes esame.
Tad kitą kartą, kai tingėsite su kažkuo susitikti ar susitelkti ties kažkokia veikla, priimkite tai, be kažkokio kaltės jausmo, nes gal tai tiesiog ne jūsų kelias, žmogus, kryptis ar veikla.
3. Paleiskite prisirišimus. Mes gimstame laisvi, o paliekame šį pasaulį dažniausiai su dideliu kalnu įsipareigojimų bankams visuomenei ar dar bala žino kam. Kitaip tariant, gyvenimo eigoje pamažu prarandame gebėjimą būti savimi, būti natūraliais, spontaniškais. Renkamės ne tai, kas mums artima, bet tai, kam pritartų kažkas svetimas. Taip nutinka dėl įvairių prisirišimų, kurie sunkia mūsų jėgas: darbas, pinigai, nereikalingi daiktai, priklausomybės ir panašiai.
Visuomenė, verslas, valstybė, o pirmiausia – mes patys, paverčiame save vergais. Tačiau tam, kad išgirstume, kas viduje, yra būtina laisvė. Ir čia mums gali pagelbėti kritiškas, ciniškas ar tiesiog blaivus protas, sąmoningumas. Lavindami šį gebėjimą pamažu susivokiame, kad daugelio dalykų mums išties visiškai nereikia.
Kiekvienas gali tapti Sokratu, kuris atėjęs į turgų supranta, kiek daug čia visko yra iš to, ko jam nereikia. Gebėjimas kritiškai mąstyti, apibendrinti savo patirtis, daryti išvadas, suteiks jums laisvę nuo svetimų lūkesčių ir tiesiog nereikalingų dalykų jungo.
4. Svetimi patarimai. Tikrai taip kartais nutinka, kad geras patarimas, laiku ir vietoje, pataiso dalykų padėtį mums palankia linkme, ilgesniam ar trumpesniam laikui. Vienok, dažniausiai, mums netinka tai, ką siūlo ar perša kiti. Niekada nebus patogu vaikščioti svetimuose batuose. Deja, bet dauguma žmonių yra linkę piršti kitiems savo įsitikinimus, mintis ar nuomones, preferencijas, remdamiesi savo subjektyvia patirtimi, o gal net pagieža, pykčiu ar tiesiog noru kitus kontroliuoti. Kartais tai gali būti net artimieji. Daugeliui yra iki skausmo pažįstama situacija, kai jūs, pavyzdžiui, jaučiate, jog norite būti meno žmogumi, o tėvai verčia studijuoti teisę ar kažkokius kitus, gana nutolusius dalykus. Norite pradėti savo verslą, o aplinkiniai kalba, kad viskas žlugs, geriau kaupti saugiai pensinį stažą ir t. t. Visi atsiminsime situacijų, kai mūsų svajones kažkas išjuokia ar kritikuoja.
Svarbu atminti, vieną ir gana paprastą dalyką, kad niekas išties tiksliai nežino, kas jums yra geriau. Be to, kad ir ką besirinktumėte, atsakomybė teks jums, o ne besišvaistantiems patarimais. Aišku, jei pasekmės lies ir kitus, tada būtina tartis, bet čia kitas atvejis.
5. Sekite paskui savo svajones!
Svajokite ir dirbkite, kad tai virstų tikrove. Mūsų svajonės suteikia gyvenimui prasmę. Taip, svajonės kartais atrodo sunkiai įgyvendinamos, bet tame ir yra visas gyvenimo grožis, kai tai, kas neįmanoma, visgi nutinka. Būtent svajokliai, iš kurių neretai aplinkiniai juokėsi, juos peikė, keičia ir kuria šį pasaulį. Tik juos atsimena istorija, tik jie žmonėms ir įdomūs. Kritikai niekam nerūpi. Suprantama, nėra būtina pradėti nuo kažkokių milžinišku tikslų. Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.
Svarbu susivokti ko norime ir tada pamažu skleistis pasirinkta kryptimi, visai gėlės, medžiai ir visokie kitokie augalai besistiebiantys į saulę.
Iliustracija: Johannes Plenio / Unsplash