Kas nėra meilė sau?4 (4)
Vienas dažnesnių užsakymų konsultacijų metu yra – noriu save mylėti labiau ir tai yra ganėtinai sunku padaryti, nes tai yra ir vienas abstrakčiausių norų.
Dažniausiai net nesuprantame, kas ta meilė sau ir kaip atrodys mano gyvenimas, kai labiau save mylėsiu. Populiariojoje psichologijoje ir šiaip visokiuose neaiškiuose “moteriškumo” temose labai dažnai vėl gi analizuojama meilė sau. Būtent šia tema yra tekę perskaityti daugiausia niekinių knygų. Tai tampa net truputi nuvalkiota ir neprofesionalu apie tai kalbėti. Iš kitos pusės psichoterapijoje meilė sau skamba taip – tai savęs priėmimas; suvokimas, kad aš esu pakankamas toks, koks esu ir mano vertė nepriklauso nuo mano pasiekimų ar padarytų klaidų. Bendras jausmas, kad aš esu vertingas, vertas meilės, vertas čia būti, vertas rūpintis savo poreikiais. Tai ir gebėjimas atpažinti savo poreikius ir jais pasirūpinti.
Praktikoje pastebiu, kad neretai žmonės prisiklausę audio įrašų ar sudalyvavę stovyklose susipainioja ir pradeda meile sau laikyti kitus dalykus.
Meilė sau nėra:
1. Pataikavimas savo silpnybėms. Pyragėlis vietoj sveikatai palankaus maisto; pogulis prie televizoriaus vietoj pasivaikščiojimo. Nusipirkti naują suknelę, nors tuos pinigus buvai paskyręs kažkam kitam, o suknelė tiesiog graži, bet realiai tau jos net nereikia. Kartais mums tikrai reikia sau leisti atsipūsti ir patirti “guilty pleasure”, bet jei tai tampa tendencija, saves apleidimas ir nesirūpinimas savo fiziniu kūnu ir emociniais savo poreikiais, tikrai nėra meilė sau. Tai greičiau yra lėtas savęs naikinimas.
2. Savęs gailėjimas. Kodėl tau tokiam nepakartojamam kasdien reikia eiti į darbą? Kodėl pinigai nekrenta nuo lubų, nors tai jau vizualizuoju antras mėnuo? Kodėl kitiems daug lengviau gyventi nei tau? Kodėl kiti turi viską o aš…? Žiūrėjimas į save su atjauta yra meilė sau. Gebėjimas save paguosti, o ne ėsti, kai yra sunku tai yra meilė sau. Tačiau, tai nėra savęs gailėjimas, kuris atima jėgas ir sukuria bejėgiškumo būseną. Atsjauskite save, bet nepradėkite gailėti.
3. Manymas, kad pasaulis ir kiti žmonės yra tau skolingi. Niekas niekam nieko neprivalo. Tik tavo atsakomybė yra suvokti, ko tau reikia ir pasirūpinti savo poreikiais. Ne kiti turi tave apkabinti ar pasiūlyti valgyti, jei esi alkanas, o tu pats turi išmokti išsakyti savo poreikius ir brėžti ribas. Atsakomybės už save prisiėmimas yra meilė sau. Rūpinimasis kitais žmonėmis yra mūsų pasirinkimas, dėl to kiti žmonės netampa dėl to mums įsipareigoję ar skolingi.
4. Jausmas, kad esi pranašesnis už kitus. Meilė sau yra apie tai, kad visi žmonės yra vienodai vertingi. Tu nesi mažiau vertingas už kitus, bet ir kiti nėra menkesni. Žmogaus vertės klausimas nėra kvestionuojamas. Nereikia dėlioti žmones į lentynas, kuris sėkmingesnis ar gražesnis. Tai labai sumažina vidinę įtampą ir leidžia drąsiau eiti savo tobulėjimo keliu.
5. Laukimas, kad kiti nuolat rodys tau meilę. Tu esi verta meilės. Ir nereikia nuolat iš išorės tai patvirtinančių įrodymų. Tu netampi menkesnis, jei kiti taves neliaupsina ar tavimi tuo metu nesižavi. Suvokimas, kad tavo vertė nepriklauso nuo kitų žmonių požiūrio į tave, išlaisvina. Nereikia persistengti, norint įtikti ir patikti kitiems, nes nuo kitų žmonių nuomonės nesikeičia jūsų asmeninė vertė.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė
Kviečiu į mokymus “Meilė sau. Teorija ir praktika”