7 būdai kaip nustoti tėvams rėkti ant vaikų?

4.7 (3)

Ollyy / Freepik.com

Paskutiniu metu tikrai padaugėjo konsultacijų, kada tėvai prisipažįsta, kad karantino metu sunkiau kontroliuoja emocijas ir vienau pagrindiniu auklėjimo būdu tapo rėkimas. Nors rezultatas ne visada būna, kokio tikisi tėvai. Vaikai arba nutyla ir vis tiek nedaro arba rėkia atgal. Vaikai tikrai nemato situacijos taip kaip ją mato tėvai. Jei vaikai prinešė žemių, jie tiesiog nemato tų grindų, kurias reiks išvalyti. Jie gali jaustis laimingi ir būti pilni įspūdžių, kuriuos nori kuo greičiau pasidalinti su tėvais. O mes neišklausę, užsipuolame. Išlikimas empatišku įvairiose situacijose, padeda suvaldyti situacijas be konfliktų ir riksmų.

1. Naudokitės žodžiais labiau nei balso kėlimu. Aiškiai išsakykite, ko norite, ir kaip jūs jaučiatės, kai vaikas elgiasi netinkamai. Toks jūsų bendravimas su vaikau, mokins vaiką empatijos, emocijų pažinimo ir skatins aiškiau išreikšti savo poreikius. Pvz.: Mane liūdina, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų.

2. Padarykite pertraukėlę, „ženkite žingsnį atgal“. Atsitraukimas ir dėmesio nukreipimas į kvėpavimą, nusiraminimą, gali jums padėti nuraminti emocijas ir elgtis racionaliau. Lengva pasiteisinti, kad aš emocionalus žmogus kitaip negaliu. Bet jus, juk geriausiai žinote, kas jus ir kada suerzina. Galite pagalvoti, gal vis tik yra buvę taip, kad jums pavyko susivaldyti. Kaip tada jautėtės jūs, kaip vaikas? IR kaip išssiprendė visa situacija. Gal vis tik verta tai dažniau praktikuoti? Kai Jūs esate ramesnis ir išmingesnis tikrai geriau sutariate su vaiku. Tikrai verta stengtis.

3. Derėkitės. Labai norisi būti autoritetu vaikams ir kad jie paklūstų iškarto. Bet ar tikrai norite, kad jūsų vaikas klausytų visų?Arba kitas kraštutinumus, jei visada ir nuolaidžiausite leisite vaikui laimėti, gali vaikas tiesiog negerbti niekieno nuomonės. Iš per didelės laisvės pereiti į savivalę. Ribos labai svarbu vaikų auklėjime. Tos ribos gali būti lanksčios. Pvz.: Paprašote vaiko išjungti TV. Jis rėkia, kad dar 10 min, jūs sakote, gerai 5. Ir jei reikia dar kartą priminkite, jau laikas baigėsi.

4. Pasitikrinkite savo jausmus. Galite pasižiūrėti į veidrodį, ar jūsų veidas ramus ar perkreiptas pykčio. Skirkite sau laiko. Įsivardinkite sau dėl ko pykstate? Ar tai tikrai bus svarbu po 10 metų? Kokie jūsų poreikiai nepatenkinti, kad sunku valdyti emocijas? ( pavargęs po darbo, jaučiate įtampą visame kūne, gal seniai valgėte). Prisiminkite savo konfliktus su tėvais, kaip tada jausdavotės? Ar supratote tėvų pyktį, o gal žadėjote sau, kad niekada tiap nesielgsite su savo vaiku?

5. Būkite empatiškas. Jei jūsų vaikas išdykauja, įsijauskite į jo jausmus bent laikinai. Išgirskite vaiką, ko jis nori. Supraskite jo norus. IR padiskutuokite, kaip visa tai padaryti smagiau Pvz.: Vaikas sako, kad nenori mokytis. Jūs galite atsakyti, kad taip sutinku, kad galima nenorėti mokytis. O ką galima būtų padaryti, kad užsinorėtum? Aš ir nenoriu tavęs versti mokytis. Ką galėtume sutarti, kad abiems būtų gerai? Tikrai kartais užtenka išklausyti vaikus ir draugiškai imtis darbo. Pradėję rėkti, kartais nebegalime sustoti ir imame su vaiku elgtis, taip kaip nedrįstume elgtis su savo partneriu, viršininku ir draugu. Pagalvokite ar vaikai tikrai to verti. Menkinimas vaikų, dar labiau mažina vaikų pasitikėjimą savimi, norą mokytis, stengtis ir atlikti veiksmus, kuriuos prašote.

6. Praktikuokite 4 žingsnių techniką, kad sumažintumėte įtampą tarpusavio bendravime. Prieš pradėdami kelti balsą išbandykite šią techniką.

1. Žingsnis. Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate. Paasistenkite tai padaryti, nuoširdžiai. Pvz.: Suprantu, kad tau labai sunku susitvarkyti kambarį. Arba, tikiu, kad jau esi labai pavargęs ir nori eiti miegoti nesiprausęs.
2. Žingsnis. Paaiškinkite, kodėl prašote, jų atlikti tuos veiksmus. Pvz.: Šeštadieniais rytais tvarkomės namus, toks jau mūsų šeimos susitarimas. Prausiamės kiekvieną vakarą, kaip ir valgome kiekvieną dieną. ( paaiškinimai turėtų atitikti vaiko amžių, jo supratimą)
3. Žingsnis. Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą. Jei reikia dar kartą priminkite, kai jau laikas baigiais. PVz.:Prašau susitvarkyk, kambarį per pusvalandį, po to valgysime pietus. Dar minutę pailsėk ir einame praustis. Jau baigiasi minutė, einame.
4. Žingsnis. Paskatinkime pozityviai. O ne grasinkime. Pvz. Mmm, skanius pietus ruošiu, greičiau susitvarkyk ir sėsime visa šeima pietauti. Arba O kokia norėsi, kad knygelę, kad paskaityčiau? Paskubam praustis ir galėsiu net dvi pasakas paskaityti. Arba ,,Mane liūdina, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų. Labai prašau paruošk ryt pamokas iki 18 val, kad po to galėtume smagiai praleisti vakarą. Tikiu, kad tu gali 😊”

7. Prisipažinkite suklydę ar pasikarščiavę. Vaikams nereikia tobulų tėvų, jie gali suprasti, kad jūs ir klystate. Nieko tokio, kad ir viduryje sakinio nustosite rėkti ir eisite nusiraminti. Nėra lengva nustoti rėkti ir susivaldyti. O jei nepavyko susivaldyti, atsiprašykite vaiko ir stenkitės toliau.

Sėkmės!
Psichologė-psichoterapeutė Vitalija Mikutaitienė
Daugiau apie tai kalbėsime: audio įraše ir grupinėje konsultacijoje
„Kaip kalbėti su vaiku be dramų?”
https://www.facebook.com/events/910208639794660