Alkoholio kontrolės spekuliacijos ir tikrovė: pavienės panacėjos nepadės
Viena iš simptominių sričių, kurioje matyti beviltiškas politinių jėgų bei interesų grupių susiskaldymas ir negebėjimas sutartinai dirbti visuomenės gerovei, neabejotinai yra alkoholio kontrolės klausimas. Nors bent jau deklaratyviai visi pripažįsta, jog tai – viena iš skaudžiausių Lietuvos žaizdų, kuri kaip vėžys išplinta po visą organizmą paliesdama šeimas, darbo rinką, saugumą keliuose ir namuose, tačiau panacėjų visi siūlo kas sau, o realaus bendradarbiavimo vis dar nėra.
Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija pranešė, jog piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinko daugiau nei 50 000 galiojančių parašų, ir Seimui bus pateiktas alkoholio kontrolės projektas, kuriame numatytos tokios priemonės kaip visiškas alkoholio reklamos uždraudimas, specializuotų parduotuvių steigimas, alkoholio kainų didinimas per akcizus, minimalaus amžiaus, nuo kada parduodamas alkoholis, didinimas iki 20 metų ir kitos.
Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ir nemaža dalis lobistinių organizacijų kaip pačią pirmąją ir svarbiausią priemonę nurodo švietimą, socialines reklamas, o įmonė „Inovatyvių procesų sprendimai“ kaip modernų sprendimą siūlo alkotesterius. Pasak jų, alkotesteriai galėtų būti įrengti socialinės rūpybos skyriuose, seniūnijose, o problemiški asmenys galėtų būti įpareigoti nustatytu laiku atvykti ir atlikti alkoholio testą, nuo kurio rezultatų priklausytų, ar jam bus išmokėta socialinė išmoka arba suteikta kita socialinė parama. Už akių kliūva ir tai, jog dauguma prisidengia „moksliniais tyrimais“ ar Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nors su jomis turi nelabai ką bendro. Tad norisi dar kartą sugrįžti prie veiksmingiausių alkoholio kontrolės priemonių klausimo.
Pavienės panacėjos nepadės
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė teigia, jog 2014 metais PSO išleido išsamią situacijos Europos Sąjungoje analizę, kur didžiausią dėmesį skyrė tyrimais įrodytoms alkoholio kontrolės priemonėms bei apibendrino naujausius mokslinius duomenis. Komentuodama siūlomas pavienes priemones, pavyzdžiui, premjero minėtą švietimą, pašnekovė sakė: „Efektyviausia priemonė yra įvairių priemonių visuma. Todėl, kai išskiriama kokia nors viena priemonė, reikėtų pasakyti, kad viena atskira priemonė gali turėti tam tikrą poveikį, bet neesminį, o Lietuvai reikia jau esminių permainų ir ryžtingesnių žingsnių. Veiksmingiausiomis priemonėmis laikomos tos, kurios mažina alkoholio prieinamumą, pavyzdžiui, alkoholio kainų didinimas per akcizus, pardavimo laiko trumpinimas, pardavimo amžiaus didinimas ir pardavimo vietų tinklo mažinimas. Prie šio sąrašo prisideda alkoholio reklamos ribojimas.“
Ingrida Zurlytė aiškino, jog jaunimo ir visuomenės švietimas yra gretutinė, tačiau ne pagrindinė priemonė: „Švietimo priemonės taip pat svarbios, nors jų efektyvumui pagrįsti yra mažiau įrodymų. Švietėjiška veikla apima žmogaus teisę žinoti apie alkoholio žalą, galimas šio produkto vartojimo pasekmes. Tad nors PSO prioritetas yra ribojančios priemonės, švietėjiška vieta taip pat svarbi. Tačiau ji pati, kaip panacėja, tikrai neveiks, o poveikis bus labai trumpalaikis.“
Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų instituto darbuotojas dr. Mindaugas Štelemėkas, aiškinantis, kad alkoholio kontrolė turi būti kompleksinė, sudaryta iš daugelio skirtingų priemonių, veikiančių skirtingas visuomenės grupes. Pasak jo, diskutuojant šia tema dažnai neskiriamas alkoholizmas ir bendrasis alkoholio vartojimas. Politikai dažnai linksniuoja, kad reikia kovoti su alkoholizmu. Tačiau Mindaugas Štelemėkas aiškina, jog alkoholizmą jau reikia gydyti, o ne su juo kovoti, tai yra galutinė stotelė, tačiau reikia diegti prevencines priemones, kad priklausomi taptų kuo mažiau žmonių.
„Viskas prasideda nuo prevencinių švietimo programų, kurių tikslas – pasiekti, kad paaugliai apskritai nepradėtų vartoti svaigalų. Jeigu jau vartojama (o tai plačiausias visuomenės segmentas), tada taikomos tikslinės, visą visuomenę veikiančios priemonių grupės, kaip kad alkoholinių gėrimų kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas. Tyrimais įrodyta, kad reklamos itin stipriai veikia jaunimą. Nematantys reklamų jaunuoliai vėliau pradeda vartoti svaigalus, negu jas žiūrintys bendraamžiai, – aiškina mokslininkas. – Kai kalbame apie kitas alkoholio kontrolės priemones, jau kalbame apie nišinius, konkrečioms populiacijos grupėms taikomus sprendimus. Pavyzdžiui, siekiant didinti kelių saugumą, tada gali pasitarnauti alkotesteriai, baudų didinimas. Čia turi prisidėti platus švietimas, kad baudos išties atgrasytų žmones.Taigi visur reikia kompleksinių priemonių“, – pabrėžia Mindaugas Štelemėkas.
Vilniaus priklausomybės ligų centro darbuotoja daktarė Aušra Širvinskienė perspėja, jog nemąstydamos sistemiškai ir neveikdamos išvien skirtingos institucijos gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, socialinių išmokų atėmimas iš priklausomų žmonių gali atverti naujų problemų. „Atėmus išmokas nukentės ir priklausomo žmogaus šeimos nariai. Reikėtų labai gerai įvertinti, ar tiktai nebūtų blogiau. Nors išvadų visai Lietuvai pritaikyti negalime, tačiau pas mus gydytis atėję žmonės, pasakoja, kad geria, nepaisydami to, ar gauna, ar negauna išmokų. Išmokos buvimas ar nebuvimas nėra susijęs su jų apsisprendimu gerti ar negerti. Negaudami išmokų jie ieško kitų būdų, kaip gauti pinigų. Taip prasideda įsiskolinimai ir vagystės. Bijau, kad tokiomis priemonėmis atvertume naujų problemų, didintume nusikalstamumą, – teigė A. Širvinskienė. – Reikėtų bendradarbiauti visoms sistemoms ir institucijoms. Neužtenka, kad kažkas nusprendžia vykdyti tam tikrą veiklą nepasitarę su kitomis tame lauke dirbančiomis įstaigomis ar bent su specialistais.“
Reikšmingas ir pačių bendruomenių iniciatyvumas
Pasak Ingridos Zurlytės, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad labai pasiteisina darbas bendruomenėse. Kai vieni šalia kitų gyvenantys miestelių ar kaimų žmonės apsisprendžia imtis konkrečių priemonių, pavyzdžiui, susitaria miestelio kultūriniuose renginiuose nevartoti alkoholinių gėrimų bei neleisti jais prekiauti, pastebimi teigiami pokyčiai, ypač palankiai veikiantys jaunimą. Tai vėliau turi poveikį ne tik pačios bendruomenės, bet ir aplinkinių bendruomenių požiūriui ir elgesiui.
Būtina retinti prekybos alkoholiu vietų tinklą
„Lietuvoje prekybos alkoholiu tinklas labai tankus, todėl reikėtų riboti tinklą, griežtinti prekybos alkoholiu licencijų išdavimo tvarką, kadangi šiuo metu jų yra išduota labai daug, o kontrolės beveik nėra, atimti licenciją būtų tikrai sudėtinga“, – aiškina I. Zurlytė. PSO biuro Lietuvoje vadovė teigia, kad savivaldybės turėtų atidžiau žiūrėti, kam tas licencijas išduoda. Tuo tarpu valstybinis alkoholio parduotuvių monopolis egzistuoja nedaugelyje šalių, daugiausia Skandinavijoje, tačiau tyrimai rodo, jog tokia priemonė pasiteisina, ypač kalbant apie stipriuosius alkoholinius gėrimus.
Kiek prarandame, kol nesugebame susitarti
Kol Lietuvos politinės jėgos nesugeba sutarti dėl bendrų alkoholio kontrolės priemonių, o kiekvienas naujai išrinktas Seimas vis keičia alkoholio kontrolės įstatymą, atšaukdamas anksčiau priimtus ir atidėtus griežtinimus, valstybei tai kasmet kainuoja šimtus milijonų eurų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių didelės ligų naštos ir priešlaikinių mirčių rizikos veiksnių Europos Sąjungoje. Joje 1 iš 7 vyrų mirčių ir 1 iš 13 moterų mirčių 15–64 metų grupėje įvyksta dėl alkoholio vartojimo. Alkoholis siejamas su daugiau kaip 200 tarptautinėje ligų klasifikacijoje esančių sveikatos sutrikimų ir ligų, iš kurių trisdešimtyje alkoholis yra pagrindinė priežastis. Skaičiuojama, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje suteikus trumpalaikes prevencijos intervencijas 25 proc. rizikos grupei priklausančių asmenų, Europoje būtų galima išvengti 408 000 negalios ir priešlaikinės mirties metų, kurie kasmet kainuoja apie 740 milijonų eurų. ES daugiau kaip 90 proc. su alkoholiu susijusių mirčių sukelia vėžys, kepenų cirozė ir fiziniai sužalojimai.
Valstybinio psichikos sveikatos centro ir LSMU Sveikatos tyrimų instituto mokslininkų skaičiavimais, alkoholio žala vien per 2010 metus sudarė 214,7 mln. eurų, į kurią įėjo dėl priešlaikinių mirčių neuždirbtos pajamos iki pensijos, sveikatos priežiūros išlaidos gydant su alkoholiu siejamas pasekmes sveikatai, sumažėjusio darbingumo išmokos, vaikų globos namų išlaikymas, nuteistųjų išlaikymas kalėjimuose. Pasak M. Štelemėko, didelė dalis alkoholio ekonominės žalos vis dar lieka neįvertinta, todėl neabejotina, kad ekonominė alkoholio žala gerokai viršija pajamas iš akcizų.
Vyriausybė su PSO nesitarė
Paklausta apie bendradarbiavimą su Vyriausybe, Ingrida Zurlytė atsakė, kad, rengdama naująjį alkoholio kontrolės priemonių planą, Vyriausybė į Pasaulio sveikatos organizaciją nesikreipė. „Sveikatos apsaugos ministerijoje yra atsakingi kontaktiniai asmenys, dalyvaujantys pasauliniuose ir europiniuose pasitarimuose bei turintys visą reikalingą informaciją apie PSO rekomendacijas ir mokslinių tyrimų apibendrinimą. Tačiau prašymo dėl konkrečios pagalbos, kaip sudėlioti visą tą priemonių planą, iš Vyriausybė negavome“, – aiškina I. Zurlytė. Pasak specialistės, jeigu būtų pakankamai politinės valios, veiksmingos kontrolės priemonės jau galėtų būti įdiegtos.
Kadangi surinkus privalomąjį skaičių piliečių parašų Seimas svarstys iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ teikiamą alkoholio kontrolės įstatymo projektą, tai bus dar vienas testas, ar valdantieji sugebės atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos ir sveikatos specialistų rekomendacijas. Viena vertus, tikėtina, kad politikai norės gerai pasirodyti prieš piliečius artėjant rinkimams ir priims bent dalį veiksmingų alkoholio kontrolės priemonių, tačiau ne mažiau realu ir tai, jog bus atidėtas jų realus įsigaliojimas, kurį galės atšaukti šiltas kėdes užsėdęs naujasis Seimas.
Parengė Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt