Ar normalu, kad darbdavys pavaldiniui sako, jog nekenčia?

0 (0)

Klausimas:

Sveiki. Norėjau pasiteirauti, kaip darbdavys turėtų elgtis su pavaldiniu darbe? Kaip galima suprasti, kada gerai dirbi? Ar yra normalu, jog darbdavys kartas nuo karto pavaldiniui pasako, jog jo nekenčia? Ar normalu, kad darbdavys vadovauja pagal savo emocijas ir mėgsta apkaltinti pavaldinį dėl savo (darbdavio) neatliktų oficialių funkcijų, tokių kaip įdarbinimas, įmonės sąskaitų apmokėjimas ir kita? Nes pradedu galvoti, kad aš pati per daug imu į galvą darbdavio pasakymus. Dažnai net bijau eiti į darbą, ypač, jei žinau, kad tą dieną dirbsime tik dviese su darbdaviu. Kitose darbuose to nebūdavo, visad mėgau eiti į darbą. Šiame darbe gan gerai uždirbu, man sekasi gerai dirbti, darbdavys taiko grafiką prie manęs, nes dirbu per du darbus, net atlyginimą pakėlė. Atrodo lyg viskas gerai, bet bent kartą į mėnesį darbdavys man pasako, jog manęs nekenčia arba apkaltina mane už savo (darbdavio) klaidas, dažnai pabrėžia, jog pinigai jam svarbiau už kitką. Gal aš per jautriai reaguoju?

Milda (vardas pakeistas)
Dėkoju už atsakymą.

Atsakymas:

Sveika, Milda. Ačiū, kad pastebėjote Jūsų gyvenime iškilusią problemą ir panorote ją spręsti padedama mūsų komandos. Jūsų situacija man priminė seną pasakojimą apie vinis. Vienas berniukas nemokėjo valdyti savo emocijų ir supykęs elgdavosi agresyviai. Tėvas, norėdamas išmokyti jį valdytis, davė saują vinių ir plaktuką ir liepė kiekvieną kartą, kai prasiverš pyktis, įkalti į tvorą vinį. Pirmąją dieną vaikas įkalė labai daug vinių, paskui, laikui bėgant, įkalamų vinių skaičius keitėsi – tai padidėdavo, tai sumažėdavo. Galiausiai berniukas suprato, kad suvaldyti pyktį lengviau, negu įkalti vinį ir pamažu pradėjo mokytis valdyti save. Apie tai papasakojęs tėvui gavo naują nurodymą: kiekvieną kartą, kai suvaldysi pyktį, gali ištraukti vieną vinį. Po kurio laiko vaikas jau galėjo su pasididžiavimu tėvui pasakyti, kad vinių tvoroje neliko. Tada tėvas kartu su sūnumi nuėjo prie tvoros, parodė jam vinių paliktas skyles ir pasakė: Ar matai šitas skyles medyje? Taip kaip vinys paliko tvoroje žymes, lygiai taip ir nesuvaldytas užgaulus žodis palieka žaizdas žmogaus sieloje. Ir kiek kartų beatsiprašytum, tos žaizdos visada lieka lygiai taip, kaip tvoroje liks šios skylės.

Todėl natūralu, kad jaučiate įtampą ir nepasitenkinimą susiklosčiusiais santykiais tarp Jūsų ir Jūsų darbdavio, nes jo elgesys yra tarsi tos vinys, paliekančios žymes Jūsų sieloje. Nežinodama, kaip spręsti situaciją ir abejodama savimi, klausiate mūsų, kaip vertinti tokį jo elgesį. Atsakymas labai paprastas: toks elgesys nėra tinkamas nei kaip vyro, nei kaip viršininko. Darbiniai santykiai kaip ir bet kokie tarpasmeniniai santykiai yra žmogaus gyvenimo ašis ir turi būti formuojami taip, kad abi bendraujančios pusės jaustųsi gerai. Kaip supratau iš Jūsų laiško, Jūs nesijaučiate gerai, nors darbdavys bando „užkaišyti vinių paliktas skyles“: padidino atlyginimą, pritaikė darbo grafiką prie Jūsų poreikių.

Nėra prasmės šiame atsakyme analizuoti priežasčių, dėl kurių Jūsų darbdavys taip elgiasi. Svarbiau yra išvengti arba eliminuoti situacijas, kurios mažina saugumo pojūtį ir pasitikėjimą darbdaviu. Tad ką daryti? Pirmiausia, neapsimesti, kad viskas gerai ir nekentėti, nes darbdavio elgesys gali pasidaryti dar grubesnis. Siūlyčiau tiesiai šviesiai pasikalbėti su juo ir pasakyti, kas jo elgesyje Jums nepatinka, kas žeidžia. Paaiškinkite jam, kad nuo Jūsų psichologinės savijautos priklauso Jūsų darbo efektyvumas, o nuo darbo efektyvumo – darbdavio pelnas. Taigi, jis turėtų būti suinteresuotas, kad darbe vyrautų palanki emocinė atmosfera. Svarbu akcentuoti, jog blogas ne pats darbdavys, o jo elgesys. Jei toks pokalbis neduos efekto, galite naudoti ir kitus būdus:

• išeiti iš patalpos kiekvieną kartą, kai darbdavys pakelia balsą ir grįžti tik tada, kai jis nurims;
• pasiūlyti darbdaviui už kiekvieną konfliktą Jums papildomai sumokėti 100 lt;
• vesti dienoraštį ir smulkiai aprašyti kiekvieną konfliktinę situaciją – tam atvejui, jei nuspręstumėte kreiptis į Darbo inspekciją;
• perspėti darbdavį, kad pradėsite įrašinėti konfliktus į diktofoną;
• susitikti ir pabendrauti (realioje aplinkoje ar internetiniuose forumuose) su likimo draugais – darbe psichologinį smurtą patyrusiais žmonėmis. Pasidalijimas savo išgyvenimais mažina įtampą, o panašią patirtį turintys žmonės gali pateikti Jums savo receptų, kaip elgtis panašiose situacijose;
• kartojantis psichologiniam smurtui, galite kreiptis į darbo inspekciją, kur gausite išsamią informaciją, ką ir kaip daryti sprendžiant problemą.

Daugiau informacijos su darbu susijusiais psichologiniais klausimais, įskaitant stresą ir psichologinį smurtą, galite rasti adresu lt.osha.eu.int.

Psichologas
Arūnas Norkus