Ar stiprus emocinis skausmas gali sukelti fizinę žmogaus mirtį?
5 (3)

Pradėjus rašyti apie emocinį skausmą, supratau, jog šią aktualią temą norėsiu išnagrinėti išsamiai ir per skirtingas prizmes, todėl šis straipsnis bus tik pirma dalis.

Emocinis skausmas  – toks pats dažnas organizmo funkcijų sutrikdymo ženklas kaip ir fizinis skausmas. Kasdien kiekvienas iš mūsų susiduriame su momentais, kai stipriau ar lengviau įbrėžiame savo vidinio žmogaus odą. Vieniems iš mūsų užtenka kelių nemalonių žodžių iš kolegos, pardavėjos parduotuvėje ar gatvės praeivio ir jau pajaučiame skausmą, o kiti užsiauginę tvirtą odą, turime žymiai didesnį skausmo slenkstį, todėl tik stiprūs sukrėtimai sukelia emocinio skausmo atsaką.

Tačiau prieš gilinantis į emocinio skausmo subtilybes, sugrįžkime prie visiems gerai pažįstamo fizinio skausmo. Išsiaiškinkime, kaipgi jis sukeliamas? Kokia jo funkcija organizme?

Fizinis skausmas veikia kaip informacinė/apsauginė reakcija į organizmą žalojantį dirgiklį. Dirgiklis gali būti tiek išorinis (apčiuopiamas daiktas, karštis, šaltis), tiek vidinis (mechaninis pažeidimas ar plika akimi nematomas, kaip infekcija, vėžinis procesas). Kad dirgiklis sukeltų skausmą, jis pirma turi peršokti mūsų skausminio barjero kartelę, kuri pas kiekvieną iš mūsų skirtinga. Organizme viskas vyksta panašiai kaip ir realybėje – juk ne kiekvienas peršoktume 2 metrų aukštyje iškeltą kartį. Todėl visi žmonės skausmą jaučia skirtingai. Tai reiškia, jog fizinis skausmas yra tik subjektyvus pojūtis. Jis yra tik signalas nukeliavęs į už skausmo suvokimą atsakingus smegenų centrus, juose apdorotas ir nusileidžiančiais nugaros smegenų laidais keliaujantis į pažeistas mūsų kūno dalis, kad jos būtų apsaugotos nuo tolimesnio pakenkimo. Kad skausmas yra tik pojūtis, galime įsitikinti žinodami, jog esant lėtiniam skausmui (tam tikrai gyvybei nepavojingai ligai, kaip lėtiniam nugaros skausmui), šią būklę galime gydyti antidepresantais ir kitais vaistais, kuriais įprastai gydome psichikos ligas.

Dabar pats laikas grįžti prie emocinio skausmo analizės. Kadangi skausmas yra tik pojūtis, tai reiškia, jog emocinis skausmas, kuris visų pirma ir kyla iš pojūčio/jausmo, gali būti apibendrinant vadinamas tiesiog skausmu. Emocinis skausmas mus veikia per simpatinę nervų sistemą. Iš tiesų, jis gali pridaryti daug daugiau žalos nei galėtume pagalvoti. Įprastai fizinis skausmas mus informuoja apie problemą, tuo tarpu emocinė jo forma pati ima sutrikdyti organizmo funkcijas. Smegenyse išsiskiria skausmo hormonai ir mediatoriai, todėl žmogus jaučia panašų į fizinį, bet taip lengvai neapibūdinamą, skausmą. Užsitęsus šiam procesui gali būti aktyvuojamas susinaikinimo mechanizmas. Kiekviena organizmo ląstelė atsiduria pavojuje. Pirma nukenčia imuninė sistema, pradeda kartotis infekcijos, slinkti plaukai, trupėti nagai, gali kristi svoris, mažėja energijos. Susilpnėjus imuninei sistemai, gali prasidėti vėžiniai procesai. Todėl posakis „nuo savigraužos susirgo ir numirė“ gali būti visai realus scenarijus. Per savo praktiką teko sutikti nemažai vėžiu sergančių pacientų, kurie prisipažino, jog prieš susergant patyrė didelį emocinį sukrėtimą, ilgą laiką graužėsi, kentė stiprų emocinį skausmą.

Kita labai akivaizdi emocinio skausmo sukelta organizmo pažaida – Takotsubo kardiomiopatija. Pirmą kartą aprašyta Japonijoje, ši liga turi dar ir poetišką pavadinimą – sudaužytos širdies sindromas. Tai įrodymas, kad meilė ar kiti stiprūs jausmai, tikrąja prasme gali sudaužyti širdį. Dėl emocinių sukrėtimų kaip galingi žemės drebėjimai, nelaimingi nutikimai, partnerio mirties ar išsiskyrimo, veikiant simpatinei nervų sistemai, žmogaus širdies raumuo išsiplečia, susilpnėja sienelė, todėl širdis nebegali įprastai pumpuoti kraujo. Gali pasireikšti infarkto simptomai. Nors dažnu atveju pasibaigus emociniam stresui, žmogus pasveiksta, tačiau retais atvejais ši būklė gali galiausiai baigtis mirtimi.

Taigi, emocinis skausmas yra toks pat realus kaip fizinis ir netgi keliais mechanizmais gali prisidėti prie mirties sukėlimo.

Parengė Gabrielė Gogelytė | Instagrame: prouzmerktasakis
Šeimos medicinos gydytoja – rezidentė
Iliustracija: Zane Lee / Unsplash

Įvertinkite!
[Balsavo: 3 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.