Ar vyrų depresija yra užmaskuota?

5 (10)

Foto: Lukas Godina / Unsplash

Tai tema, kurioje, kaip ir kituose svarbiuose moksliniuose tyrinėjimuose, greičiau iškyla dar daugiau klausimų nei pavyksta rasti vienareikšmius atsakymus.

Pirmieji šią temą ėmė gvildenti Švedijos Gotlando salos tyrėjai praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, tada ir atsirado terminas „vyrų depresija”[1]. Gotlando tyrimas siekė sumažinti didelį savižudybių skaičių šioje saloje, suteikiant bendrosios praktikos gydytojams kelių dienų intensyvius mokymus, kaip atpažinti įprastinę depresiją. Vėliau paaiškėjo, kad programa sėkmingai mažino moterų savižudybių skaičių, tačiau mažinant vyrų savižudybių skaičių programos poveikis buvo nedidelis. Taip pat pastebėta, kad, palyginus su vyrais, moterys dažniau patyrė depresiją, nors vyrų savižudybių skaičius buvo didesnis. Toks neatitikimas tarp depresijos paplitimo ir savižudybių skaičiaus tarp lyčių leido manyti, kad vyrų depresija yra nepakankamai atpažįstama, nediagnozuojama, o kartu ir negydoma bendrosios praktikos gydytojų [2]. Todėl Gotlando tyrimo grupė pasiūlė terminą „vyrų depresijos sindromas“, kuriam būdingi įvairūs eksternalūs (išoriniai) simptomai, neįtraukti į diagnostikos kriterijus ir dažniausiai naudojamus atrankos testus. Šie simptomai apėmė tokias sritis kaip agresija, impulsyvumas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir dirglumas [2]. Kiti tyrėjai teigė, kad tokie simptomai yra reagavimo būdai į patiriamą neigiamą emocinę būseną [3] arba būdai, kuriais vyrai maskuoja depresiją [4]. Dar kiti kėlė hipotezes, kad vyrai yra labiau atsparūs depresijai nei moterys [5], [6].

Pagrindiniai trys teoriniai modeliai, aiškinantys vyrų depresiją, buvo tokie:
1) Pirmajame modelyje daroma prielaida, kad vyrų depresija kartais būna užmaskuota. Idėja yra ta, kad neprototipiniai (neįprasti) depresijos simptomai, tokie kaip impulsyvumas, pyktis ir fiziniai skausmai, kartais iš tikrųjų rodo paslėptą depresiją [7], [8].
2) Antrasis modelis – kai kurie vyrai gali ne tiek maskuoti „tikrąją depresiją”, bet jiems pasireiškia išskirtinai vyriškas depresijos simptomų rinkinys [9], [10].
3) Trečiasis modelis kelia klausimą, ar psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, iš tikrųjų gali būti paaiškinti neatsižvelgus į socialinius lyties konstravimo procesus. Čia daroma prielaida, kad psichikos sutrikimų diagnozės yra formuojamos sociokultūrinių veiksnių, kurie padeda paaiškinti tam tikrą lyčių reagavimą į neigiamą emocinę būseną [11].

Per pastaruosius pora dešimtmečių buvo atlikta vis daugiau tyrimų apie vyrų depresiją. Vertas paminėjimo tyrimas [7] buvo atliktas Junginėse Amerikos Valstijose 2013 metais: reprezentatyvioje imtyje (5692 tyrimo dalyviai) nustatyta, kad su depresija susiduriantys vyrai žymiai dažniau nei moterys nurodė tokius simptomus kaip piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis, pyktis, agresija, dirglumas ir rizikingas elgesys, o ne įprastus depresijai priskiriamus simptomus. Tyrimas parodė, kad depresijos paplitimo skirtumai tarp lyčių išnyko, kai į vertinimą buvo įtraukti išoriniai depresijos simptomai, kurie nėra įtraukti į dabartinius diagnostikos kriterijus. Vyrų depresijos tyrimų eigoje buvo sukurtas ne vienas instrumentas, padedantis specialistų darbui su vyrais [7], [9], [12], tačiau kiekviename jų buvo vienokių ar kitokių trūkumų. Naujausias sukurtas patikimas ir validus instrumentas yra Vyrų depresijos rizikos skalė (angl. Male Depression Risk Scale) [13], [14]. Lietuvoje apie šią skalę buvo galima išgirsti viename iš pranešimų, pristatytų 7-ojoje Vilniaus savižudybių intervencijos metodų konferencijoje. Profesoriaus John Oliffe pranešimą „Būdai kaip skatinti vyrų psichikos sveikatą, siekiant sumažinti vyrų savižudybes“, kuriame taip pat pristatomas ir minėtos skalės naudingumas(pranešimą galima peržiūrėti paspaudus nuorodą apačioje).*

Vyrų depresijos sąvoka gali būti naudinga norint suprasti ir moterų patiriamą depresiją. Ne visos moterys depresiją patiria tipiškai, kas gali lemti tam tikrą nepastabumą depresijos simptomų atžvilgiu. Vokietijoje atliktas tyrimas [15], kuriame dalyvavo 518 studentų ir 500 studenčių, parodė, kad daug moterų patiria vyriško tipo depresiją. Autoriai spėliojo, kad tai gali būti dėl to, jog moterys dažniau elgiasi pagal vyrams būdingus socialinio elgesio modelius (pvz. padidėjęs socialinis agresijos priimtinumas) kartu su padidėjusiais (palyginus su vyrais) stresoriais, tokiais kaip įsiliejimas į darbo rinką, vieniša motinystė, senyvo amžiaus ar kitų šeimos narių priežiūra. Taip pat yra tyrėjų, manančių, kad išoriniai simptomai gali būti svarbūs tam tikriems moterų pogrupiams: pavyzdžiui toms, kurių visuomenėje stereotipiškai vertinamo vyriškumo lygis yra aukštesnis nei moteriškumo lygis [13].

Apibendrinant, daugybė tyrimų rodo, kad depresijos paplitimas tarp lyčių skiriasi: vyrai su depresija susiduria maždaug perpus rečiau nei moterys. Kai kurie tyrėjai teigia, kad tai realus skirtumas, nes vyrai yra atsparesni depresijai. Kiti teigia, kad šie skirtingi rodikliai iš esmės neatspindi tikrovės dėl diagnostikos ir matavimo paklaidų, dėl kurių nepavyksta užfiksuoti depresijos sutrikimą turinčių vyrų. Todėl kilo nemažai diskusijų apie tikrąjį vyrų depresijos pobūdį ir paplitimą bei buvo sukurtos naujos sąvokos, pavyzdžiui, „vyrų depresijos sindromas“. Šios diskusijos vis dar tęsiasi ir galime tikėtis, kad atliekami moksliniai tyrimai pagilins mūsų supratimą apie depresiją, nuo kurios pasaulyje kenčia vis daugiau žmonių [16].

Parengė Arnoldas Žukauskas,
Vilniaus universiteto IV kurso psichologijos bakalauro studentas
2023-02-12

Kviečiu dalyvauti baigiamojo darbo tyrime, kurio tikslas – palyginti depresijos simptomų pasireiškimą tarp lyčių ir išanalizuoti sąsajas su savižudiškomis mintimis tarp jaunų suaugusiųjų. Laukiu atsakymų iš visų 18-29 m. žmonių, nepaisant to, ar šiuo metu susiduriate su sunkumais, ar ne. Apklausa anonimiška. Daugiau informacijos ir nuoroda į anketą:
https://forms.gle/brtrpTEZX76PdkdAA

Emocinės paramos ir psichologinės pagalbos kontaktų sąrašas: https://tinyurl.com/Psichologine-pagalba

*Avenues for promoting men’s mental health to reduce male suicide, J. Oliffe (originalo kalba) -> https://www.youtube.com/watch?v=JnVfYs8sjCU
Būdai kaip skatinti vyrų psichikos sveikatą, siekiant sumažinti vyrų savižudybes, J. Oliffe (lietuviškas vertimas) -> https://www.youtube.com/watch?v=2cO6F7JUR7w

Šaltiniai:
1. Rutz, W., von Knorring, L., Pihlgren, H., Rihmer, Z., & Wålinder, J. (1995). Prevention of male suicides: lessons from Gotland study. Lancet (London, England), 345(8948), 524. https://doi.org/10.1016/s0140-6736(95)90622-3
2. Rutz, W., Wålinder, J., Von Knorring, L., Rihmer, Z., & Pihlgren, H. (1997). Prevention of depression and suicide by education and medication: Impact on male suicidality An update from the Gotland study. International Journal of Psychiatry in Clinical Practice, 1(1), 39–46. https://doi.org/10.3109/13651509709069204
3. Addis, M. E. (2008). Gender and Depression in Men. Clinical Psychology: Science & Practice, 15(3), 153–168. https://doi.org/10.1111/j.1468-2850.2008.00125.x
4. Cochran, S. V., & Rabinowitz, F. E. (2000). Men and depression: Clinical and empirical perspectives. Academic Press.
https://web.s.ebscohost.com/ehost/ebookviewer/ebook/ZTAwMHh3d19fOTExODlfX0FO0?sid=4141bdf7-f4f2-4af9-ae14-89cf50b8263d@redis&vid=10&format=EB&rid=2
5. Nolen-Hoeksema, S. (1987). Sex differences in unipolar depression: evidence and theory. Psychological Bulletin, 101, 259–282. https://doi.org/10.1037/0033-2909.101.2.259
6. Nolen-Hoeksema, S., & Girgus, J. S. (1994). Emergence of gender differences in depression during adolescence. Psychological Bulletin, 115(3), 424. https://doi.org/10.1037/0033-2909.115.3.424
7. Martin, L. A., Neighbors, H. W., & Griffith, D. M. (2013). The experience of symptoms of depression in men vs women: analysis of the National Comorbidity Survey Replication. JAMA Psychiatry, 70(10), 1100–1106. https://doi.org/10.1001/jamapsychiatry.2013.1985
8. Brownhill, S., Wilhelm, K., Barclay, L., & Schmied, V. (2005). “Big build”: Hidden depression in men. Australian and New Zealand Journal of Psychiatry, 39(10), 921–931. https://doi.org/10.1111/j.1440-1614.2005.01665.x
9. Magovcevic, M., & Addis, M. E. (2008). The Masculine Depression Scale: Development and psychometric evaluation. Psychology of Men & Masculinity, 9(3), 117–132. https://doi.org/10.1037/1524-9220.9.3.117
10. Zierau, F., Bille, A., Rutz, W., & Bech, P. (2002). The Gotland Male Depression Scale: A validity study in patients with alcohol use disorder. Nordic Journal of Psychiatry, 56(4), 265–271. https://doi.org/10.1080/08039480260242750
11. Barrett, L. F. (2006). Solving the Emotion Paradox: Categorization and the Experience of Emotion. Personality & Social Psychology Review (Lawrence Erlbaum Associates), 10(1), 20–46. https://doi.org/10.1207/s15327957pspr1001_2
12. Brownhill, S., Wilhelm, K., Eliovson, G., & Waterhouse, M. (2003). “For men only”. A mental health prompt list in primary care. Australian Family Physician, 32(6), 443–450.
13. Rice, S. M., Fallon, B. J., Aucote, H. M., & Möller-Leimkühler, A. M. (2013). Development and preliminary validation of the male depression risk scale: Furthering the assessment of depression in men. Journal of Affective Disorders, 151(3), 950–958. https://doi.org/10.1016/j.jad.2013.08.013
14. Rice, S. M., Ogrodniczuk, J. S., Kealy, D., Seidler, Z. E., Dhillon, H. M., & Oliffe, J. L. (2019). Validity of the Male Depression Risk Scale in a representative Canadian sample: sensitivity and specificity in identifying men with recent suicide attempt. Journal of Mental Health, 28(2), 132–140. https://doi.org/10.1080/09638237.2017.1417565
15. Möller-Leimkühler, A. M., & Yücel, M. (2010). Male depression in females? Journal of Affective Disorders, 121(1–2), 22–29. https://doi.org/10.1016/j.jad.2009.05.007
16. Whitley, R. (2021). Risk Factors and Rates of Depression in Men: Do Males Have
Greater Resilience, or Is Male Depression Underrecognized and Underdiagnosed?. Men’s Issues and Men’s Mental Health: An Introductory Primer, 105-125. https://doi.org/10.1007/978-3-030-86320-3_5