Beviltiškumas, tuštumos jausmas
0 (0)

9 Responses

  1. Paulius parašė:

    Labai pazistama ir suprantama situacija.. As gyvenu tokioj pat busenoje mazai kas domina o kartais niekas nedomina.. Kartais buna taip, kad „I want to kill myself so badly..” ir sunku atsispirti tokiems norams ir paskutiniu laiku nenusizudyti kazkaip sunku pasidare.. norisi is cia begti.. Bet nors trumpam laikui padeda siek tiek kazkokia veikla man padeda sportas. Pradejau lankytis pas psi ziauriai man patiko! (: Nesilankau tiek kiek reiketu, bet geriau negu nieko. Linkiu stiprybes! (hug) Stay Strong!

  2. eva parašė:

    Sweikute,zinau ka tai reiskia,esu susidurusi su sia liga,puikiai tawe suprantu,ir zinau kai labiausiai reik pagalbos is artimuju ir jie atsuka nugara.pati viska patyriau.svarbiausia nenuleisk ranku,tikek kad tu gali issikapanoti!!! Zinau kad tokiom akimirkom norisi ir reik kalbet,juk priezastis visa sito kazkur slypi nuo ko tu susirgai.jai noresis pasikalbet parasyk.nesu speceliste ar medike,bet tiesiog manau galiu padeti,nes viska isvynenau ta pati.susirask fb mane evelina ir gediminas

  3. Paulina parašė:

    Laikas viską išspręs, o dbr tiesiog reikia tai išgyventi ir nepasiduoti niūrioms mintims, veik ką nors, kas prablaškytų, ir po kurio laiko pasijusi geriau, ankščiau ar vėliau, bet taip visada būna, tik reikia to išlaukti. Paprasta, bet tai tiesa! :)

  4. K parašė:

    Ačiū,kad suprantate ir palaikote

  5. A.S. parašė:

    Man įdomu pasidarė-ar čia psichiatrai/psichologai visada turi išrašyti vaistus savo pacientams ar tai neprivaloma ir priklauso nuo situacijos?Nes kiek paskaitau,tai dažnam žmogui,kuriam tenka lankytis pas tokius specialistus,tai jiems dažnai yra išrašomi vaistai.Nu aš tikrai nesuprantu kaip vaistai gali padėti tam žmogui?Atsieit nuramina tie antidepresantai ir tada žmogui gyvęnimas pasidaro geresnis ir tai išsprendžia problemą?Ar tiesiog tai yra lengviausias būdas ”atsikratyti” paciento perdaug nesigilinant į jo problemą?Nekritikuoju psichiatrų,tiesiog vaistų esmės nelabai suprantu.
    O tau,Karina,kaip ir kažkas jau minėjo,siūlau pradėti užsiiminėti sportu ar kokia kita įdomia,aktyvia veikla ir tikrai pasijausi geriau ;)

  6. vdas parašė:

    Iš panašios būsenos mane kažkada ištempė knyga. Neypatinga, negiliamintė. Tai buvo šiuolaininis meilės romanas, gal kokių 150 psl. apimties, kurią su pasimėgavimu perskaičiau per kelias dienas. Nors pradėjau nenoriai, bet po pirmų 10 puslapių „užkabino” pasakojimas, o po to užsimaniau kitų knygų, o slogutis jau buvo nuslinkęs. Visa laimė, kad eidavau į Kauno biblioteką ant parodos kalno ir visada eidavau pro Ąžuolyną. Labai nuramindavo, grynas oras ir rami gamta. Ir iš tikrųjų vos 10 minučių lėto pasivaikščiojimo vienam lauke, suteiks tiek ramybės, tiek tvirtumo. Jug nesame metaliniai robotai ant betono. Mums reikia ir saulės, ir tyro oro, ir ryšio su gamta.

  7. Li parašė:

    Paprašyk, kad tau kas nors išverstų jei nesupranti rusų kalbos, ši mergaitė padarė įrašą 1 valandą prieš mirtį, jau buvo 13 metų. Galbūt tau gali padėti jos mintys, kad gyvenimui reikia tikslo, reikia mėgiamos veiklos, jai patiko fotografuoti, nors ir labai skaudėjo ir jautėsi blogai. Sėkmės atrandant savo stiprybę, mes visi turime tai, tik reikia atrasti, greičiausia tu tai žinai, tik dabar esi užmiršusi tai, kas tau padeda kada sunku, prisimink tai ir eik į priekį :)

    https://www.facebook.com/photo.php?v=282275395259376

  8. Li parašė:

    Sveika Karina, depresija yra liga kaip ir kitos ir jai reikalingas gydymas, o sveikimo laikas gali būti ilgas, bet jis tikrai būna. Tu irgi būtinai pasveiksi. Antidepresantai veikia ne iš karto, be to tau reikėtų ne tik jų, žuvų taukų, linų sėmenų (gali būti aliejus), juose gausu vitaminų, taip pat padeda judėjimas, judant išsiskiria laimės hormonai, kurių mums labai trūksta, ypač dabar kai yra žiemos pabaiga, niūru tamsu, trūksta vitaminų. Ir būtinai reikia rasti su kuo pasikalbėti, kas tavim tikėtų ir palaikytų. Gal turi močiutę, tetą, pusseserę ar draugę, o gal mokytoją, kuria gali pasitikėti, nes kai aš sirgau depresija man labai padėjo tai, kad kiti žmonės manęs nepasmerkė, o kaip tik sakydavo, kad viskas bus gerai. Nors tai ir banalu, bet ieškok pagalbos ir toliau, pamatysi, kai pasijausi suprasta, atsiras vis daugiau vilties ir noro pasveikti. O vaistus būtinai gerk ir toliau, jie padeda sureguliuoti hormonus, kurių apykaita sutrinka organizme ir dėl to kyla daugiau neigiamų emocijų, nuotaikų, minčių. Bet tu gali vėl kontroliuoti savo gyvenimą ir jo neprarasti. Tikėk tuo. Yra daugybė žmonių, kurie serga depresija, bet gyvena ir myli gyvenimą. Aš dabar taip pat gydausi, geriu vaistus, stengiuosi kiekvieną dieną nuveikti ką nors gero ir padaryti ką nors ką mėgstu aš. Kai susergi depresija, tai rimtas signalas atsigręžti į save, pagaliau pasirūpinti savimi, nes gal ilgą laiką darei tą ką reikia, kas būtina. Taip pervargstame, išsenkame, tada nebelieka jėgų niekam, o atstatyti reikia daug laiko, kantrybės ir tikėjimo. Apkabinu, laikykis ir tikrai viskas bus gerai. Yra toks Jaunimo psichologinės pagalbos centras http://www.jppc.lt kur yra skyrelis Draugo laiškai, ten gali parašyti laišką, arba gali paskambinti anoniminiu telefonu, ten dirba jauni žmonės, kurie stengiasi išklausyti ir palaikyti tuos, kuriems dabar sunku ir neturi kas juos palaiko ar išklauso. Taip pat psichiatrės galima paklausti apie ligonines, nes kai žmogus serga gilia depresija, galima kurį laiką gydytis ligoninėje, nes pačiam gali būti labai sunku. Pasikalbėk dar su psichologe, paklausk kur galėtum gydytis rimčiau, bent jau kol praeis mintys apie savižudybę. Li

  9. K parašė:

    Ačiū už patarimus,šį laiška rašiau senokai. Tačiau atsakyma gavau nesenai. Kad ir gėriau antidepresantus nemiga niekur nedingo būnai dienų kai geriau ir būna kai žemė slysta iš po kojų. Na tiesiog

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.