Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kuri minima spalio 10-ąją, šiemet įgauna ypatingą svarbą. Tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Lietuvos psichikos sveikatos ekspertai pabrėžia, jog pandemijos laikotarpis nemaža dalimi neigiamai atsiliepia asmenų, šeimų ar visuomenės psichologinei būklei. Psichoterapeutai pastebi padidėjusį nerimą dėl...
Pandemija pakeitė įprastas darbo rutinas ir daugumą darbuotojų pastatė į akistatą su sunkiai toleruojamu nesaugumo, neapibrėžtumo jausmu. Kasdien augant sergančiųjų skaičiui įtampa dėl bet kada galinčios pasikeisti darbinės situacijos didėja ir psichologai pastebi, kad vis daugiau jaunų žmonių pas juos...
Tikriausiai visi atsimenate tą atmosferą ir emocinį foną vyraujantį priešegzameninėje karštligėje. Ir nors įtampa egzaminų metu galima būtų laikyti normaliu reiškiniu, suaugusiųjų spaudimas, įbauginimas ir nepageidaujamas kišimasis – tai tai, kas labai dažnai suintensyvina vaikų priešegzameninį nerimą ir atneša daugiau...
Lietuvos psichologų asociacija pradeda savo pranešimą „normalu, kad neramu dėl COVID-19“. Išties beprecedentės pandemijos ir užsitęsusio karantino akivaizdoje normalu, kad imame nerimauti dėl ateities: tėvų ar senelių sveikatos, darbo ar verslo stabilumo, pajamų pastovumo, pensijų fondų, būsto paskolų, vaikų mokymosi...
Žmogui psichologiškai sunkiausi dalykai – neteisybė, išdavystė ir neapibrėžtumas, – sako psichologė psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė. Būtent neapibrėžtumas – ta būsena, kuria gyvename kelias savaites ir su kuria pasitinkame artėjančias Velykas. Tai neišvengiamai paliks ir ilgalaikių padarinių, apie kuriuos plačiau pasakoja...
Karantinui įsibėgėjant galime pastebėti skirtingas žmonių reakcijas į susidariusią situaciją. Dalis iš jų perka didžiulius kiekius negendančių produktų ir klusniai sėdi namuose, o kiti susidariusiai situacijai neleidžia keisti jų kasdienių įpročių: toliau susitinka su draugais, piktinasi vis griežtėjančiais judėjimo apribojimais....
Psichologų teigimu, vykstant reikšmingiems pokyčiams žmogaus gyvenime paprastai išgyvenami panašūs, pasikartojantys etapai. Kas tai bebūtų: skyrybos, darbo netektis, žinia apie gyvybei pavojingą ligą ar net pasaulyje siaučiantį pavojingą koronavirusą (COVID-19). Dėl to galima atsekti, kas darėsi ir darosi visuomenės galvose,...
Kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ir išskirtinių įvykių – natūralu patirti nerimą, baimę. Situaciją sunkina tai, kad tokiam ypatingam laikui, kokį išgyvename dabar, vargiai galima pasiruošti. Bet visgi yra būdų šį laiką priimti ramiau, objektyviau, mažiau pakenkiant...
Pastarosiomis dienomis, beveik kasdien, Lietuvoje pasirodo pranešimai apie naujus užsikrėtimo COVID-19 atvejus, griežtėja prevencinės priemonės, esame skatinami dirbti namuose ir vengti socialinių kontaktų. Visa tai turi įtakos mūsų vidiniams išgyvenimams – daugelis mūsų jaučia padidėjusį nerimo lygį. Nerimas – tai...
Dažnas patyręs ar patiriantis depresijos ar nerimo sutrikimus gydytojų, artimųjų ar žiniasklaidos gana greitai būna ,,paslaugiai“ informuojamas, kad šie sutrikimai ,,linkę kartotis“. Kai kurie žmonės pagerėjimo laikotarpiu į tokią informaciją geba numoti ranka ir net, nuotaikai vėl nušvitus, sunkiai be...
Kartas nuo karto gyvenime mane apima jausmas, kad negyvenu savo gyvenimą, o sukuosi žiurkratyje: namai, vaikų darželis, mokykla, būreliai, darbas, buitis namuose ir noras vakare įlįsti į tunelį, kuriame niekas nieko neklaustų, nenorėtų ir neliestų. Arba, kaip viena mano draugė,...
