Category: Visuomenė

0

Darbas, asmenybės ugdymas ir bendruomenė

1920 metais Antonui Semionovičiui Makarenkai gubernijos liau­dies švietimo skyriaus vedėjas pasiūlo įkurti koloniją beglobiams vaikams. Jį pasitinka plikos nuniokotos pastatų sienos ir asocialūs nesiprausę beglobiai. Tradicinės teorijos ir metodai neveikia. Tiek pastatus, tiek jaunuolių sielas teks prikelti naujam gyvenimui nežinia kaip,...

1

Tyrimas: lietuvių nuomonė apie pabėgėlius – radikali

Nors pasigirdo kalbų, kad lietuvių požiūris į pabėgėlius keičiasi, naujausia apklausa rodo, kad tiesa – visiškai kitokia. Tik kas šeštas lietuvis į pabėgėlių priėmimą reaguoja teigiamai. 61,3 proc. visuomenės visiškai nepritaria principiniam Lietuvos sprendimui priimti pabėgėlius. Maža to, net 72,7...

0

Lietuvos tragedijos: ar pasikeis valstybės taktika? Atviras laiškas valdžioje esantiems

Po Kražių nelaimės žiniasklaidoje padaugėjo komentarų ir nuomonių apie alkoholio žalą ir su juo susijusias kitas socialines problemas. Pagaliau politikai ima patikėti tuo, apie ką jau eilę metų kalba pavieniai asmenys ar nevyriausybininkai. Pagaliau bus padarytas vienas kitas labai reikalingas...

0

Kultūros tyrinėtojas: šiandien pagrindinės varomosios jėgos yra medijos ir ekologija

„Visa, ką parašome, šiandien yra pirmiausia perskaitoma mašinų“, – sako kultūros tyrinėtojas Matthew Fulleris. Londono universiteto profesorius, tarptautinio pripažinimo sulaukusios knygos „Blogoji medija“ autorius spalį skaitė atvirą paskaitą Kauno technologijos universitete (KTU). Pokalbis su M. Fulleriu prasideda nuo Kauno architektūros....

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys 3

E. Durkheimas: 4 pagrindinės savižudybių priežastys

Prancūzų sociologijos klasikas Emilis Durkheimas savižudybes pasiūlė aiškinti per socialinių veiksmų įtaką. Jo nuomone, savižudybė yra daugiau negu tik individualių veiksmų suma – tai reiškinys, turintis sisteminių požymių. Nagrinėdamas oficialias savižudybių ataskaitas, Durkheimas pastebėjo, jog vienos žmonių kategorijos linkusios žudytis...

0

E. Durkheimas: kodėl kasdieniam gyvenimui stinga prasmės?

Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią – bendruomenė kaipmat nubaudžia kiekvieną, metusį iššūkį konvenciniam...

0

Naujas žmogus

„Pataisyti” žmogų mums per maža, mes turime jį perauklėti naujai, vadinasi, turime perauklėti taip, kad jis taptų ne tik nepavojingas arba nekenksmingas visuomenės narys, bet kad būtų aktyvus naujosios epochos veikėjas … Pagrindiniu teisės pažeidėjų perauklėjimo metodu aš laikiau tą,...

0

Socialinė alaus funkcija: vaikams ir sportininkams

Lietuvos gyventojų akivaizdžiai mažėja, tik nemažėja šalyje išgerto alkoholio kiekis. Kiek pripila alkoholio pramonė, tiek ir susigeria. Piliečiai atrodo stengiasi gerti mažiau: labiau rūpinasi sveikata, dažniau piktinasi girtais vairuotojais, daugiau kreipiasi gydytis dėl alkoholio priklausomybės, žalingo vartojimo. Vyresni piliečiai sakosi...

0

Minios išminties efektas: kiek stiklainyje guminių meškiukų? (video)

Kas sakė, kad minia – primityvių instinktų vedinas žvėris? Nebūtinai taip. Netgi priešingai – kolektyvinis protas gali būti efektyvesnis už individualų. Vyrukai iš Rygos nusprendė patikrinti tai matematiniu metodu, 100 praeivių gatvėje uždavę tą patį klausimą – kiek stiklainyje guminių...

0

Koks yra kultūros atgimimo kelias?

[„Baltijos kelias”, aut. Rimantas Lazdynas] Dabartinės mūsų visuomenės kultūrinio, politinio, ekonominio atgimimo esmę sudarė sveiko, aiškaus mąstymo reakcija į tuometines susidėvėjusias idėjas ir tvarką. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, Baltijos kelyje...

0

Charakteris ir kultūra

Nuo bendrosios pedagogikos socialinė pedagogika, atsiskyrė palyginti neseniai. Net ir pati pedagogika kaip savarankiška mokslo šaka, susiformavo tik XVII amžiuje. Šis įvykis siejamas su čekų pedagogo J. Komenskio (1670) vardu bei jo veikalo „Didžioji didaktika” pasirodymu. Socialinės pedagogikos užuomazgos randamos...

0

Užsienio studentė: brazilai žino, kaip reikia gyventi

Melike Kalkan – socialinės antropologijos magistrantė, kuri studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) atvyko iš šiaurinės Kipro dalies. Mergina pasidalino savo neišdildomais prisiminimais iš tolimosios Brazilijos, kur ji praleido pusmetį studijuodama Popiežiškajame katalikiškame Mino Žeraiso universitete kaip dvišalių mainų studentė....

6

Kodėl pas žydus neįtikėtinai aukštas IQ?

Iliustracija: pixabay.com Aškenaziai – viduramžių Elzaso, Reino slėnio ir Rytų Europos žydų palikuonys. Alberto Einšteino medicinos koledžo (Albert Einstein College of Medicine) genetiniai tyrimai leidžia spėti, jog Aškenazių kraujo linija nuo kitų žydų atsiskyrė maždaug prieš 2500 metų. 40 %...

Rūšies išmirimo priežastis – „Rojus“. Eksperimentas „Visata – 25“ 0

Rūšies išmirimo priežastis – „Rojus“. Eksperimentas „Visata – 25“

Iliustracija: © Volker Möhrke/Corbis Amerikiečių mokslininkas-etologas Džonas B. Kelhunas (John B. Calhoun) XX amžiaus 60-70-aisias metais atliko eilę stebinančių eksperimentų. Dž. Kelhunas bandymams kaip visada pasirinko graužikus, nors žinoma tyrimo tikslo potekstė visada būdavo žmonių visuomenės ateities prognozavimas. Daugybės bandymų...

1

Prablaivėjimas tampa sniego gniūžtės efektą sukeliančiu reiškiniu

Kaip ten sakoma, net baisu sakyti, kad neprisikalbėti. Bet pasakyti norisi. Spaudoje perskaičiau jau kelias panašaus pobūdžio žinutes, tad manau, kad tai jau nebėra atsitiktinumai. Pagaliau tai jau galima vadinti reiškiniu. Kalbu apie savivaldybių tarybų sprendimus ar merų pasisakymus, kad...

0

Lietuvos mokslininkai ieškos šalies gerovės sprendimų, skirta 1,3 mln. eurų

Valstybės lėšomis ateinančius trejus metus Lietuvos mokslininkai tirs, kaip gerinti psichikos sveikatos situaciją šalyje, kurs metodikas jaunų „kelių erelių” pasirodymų keliuose prevencijai ir mėgins išsiaiškinti, kaip efektyviau mažinti socialinę bei ekonominę nelygybę. Šiems ir kitiems nacionalinės reikšmės moksliniams tyrimams įvairioms...

0

Masinis skurdas: išnykusio žmonių įsitraukimo į visuomenės reikalus pasekmė?

Kodėl vieni žmonės skursta, o kiti uždirba daug pinigų ir gali džiaugtis gyvenimu? Ar skurstantieji yra patys kalti, nes per mažai dirba, priima nerealius ir nepagrįstus sprendimus ir per mažai rūpinasi ateitimi? Ar kalta visuomenė, kuri nesugeba skurstantiesiems suteikti reikalingų...

0

Apklausa: kokie labiausiai branginami dalykai namuose ir ką mėgsta vagys?

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus...

Kodėl vis dar netoleruojame blaivybę propaguojančių žmonių? 5

Kodėl vis dar netoleruojame blaivybę propaguojančių žmonių?

Visai neseniai teko bendrauti su viena Seimo nare, kuri pasakė, kad blaivų gyvenimo būdą propaguojantis žmogus kažkuo įtartinas, juo negalima pasitikėti. Šią žeminančią frazę esu girdėjęs ne vieną kartą, todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvoje blaivus žmogus nėra toleruojamas? Viskas prasideda...