Charakterių psichologija: narcizas, paranojikas ar?…

Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas savaip džiaugiamės, pykstame ir liūdime. Vieni mėgstame dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Galbūt dėl to, kad žmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius? Siekiant geriau pažinti save ir aplinkinius bei pakylėti komunikaciją, o kartu ir savo gyvenimą į aukštesnį lygį, pravartu susipažinti su charakterių psichologija.

Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Kokie jie?

Išskiriami šie tipai: psichopatinis, šizoidinis, paranojinis, ribinis (isterinis), narcizinis, mazochistinis, depresinis, hiperaktyvus, vengiantis, demonstratyvus ir obsesinis.

Kuo remiantis sukurta tokia klasifikacija?

Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų – tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Jeigu gyvenimas klostosi palankiai, nepatiriama stipri įtampa, turimas tik nedidelis šių sunkumų atspalvis.

Ar kiekvieną žmogų galima priskirti vienam konkrečiam charakterio tipui?

Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai – du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai – vienu metu pabūti paranojikais, kitu – narcizais ir tt.. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju galipradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė. Tačiau žmogus gali būti ir visuomet tik vieno vienintelio charakterio tipo – tiek krizinėse, tiek palankiose situacijose.

Ar bėgant laikui ir įgyjant naujos gyvenimiškos patirties, žmogaus charakterio tipas gali kisti?

Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Uoliai dirbant su savimi, gali likti tik pastarosios.

Kaip atpažinti, kuriam charakterio tipui žmogus priklauso?

Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai. Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Yra labai daug klausimų, kuriuos galima užduoti žmogui, siekiant nustatyti jo charakterio tipą.

Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Tai paveldima ar nukopijuota?

Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Toliau viskas labai priklauso nuo to, su kuriuo iš tėvų tapatinsis vaikas, kaip tėvai jį auklės, kokias jo savybes skatins, kokias slopins.

Skirtingų charakterių tipų pasiskirstymas visuomenėje daugmaž vienodas, o gal kai kurių yra daugiau?

Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai. Pvz., Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje gerokai daugiau nei kitose šalyse yra obsesinio charakterio atstovų, o Pietų šalyse (Ispanijoje, Italijoje ir kt.) – demonstratyvaus charakterių žmonių.

Kokie asmenybės bruožai būdingi kiekvienam iš minėtų charakterio tipų?

Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save. Dėl tos pačios priežasties jie demonstruoja savo jėgą.

Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save. Vienoje srityje jie gali būti labai gabūs ir kūrybiški, bet praktinėse užduotyse ir apskritai gyvenime nesugeba tinkamai susitvarkyti.

Paranojinis charakteris. Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė – didelė motyvacija ir siekiai. Dažnai šie žmonės užima valdančiąsias pozicijas.

Ribinis (isterinis) charakteris. Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą – nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos – juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų. Pastebėta, kad ribinio tipo atstovai dažnai turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, dažniau nei kiti tampa prievartos aukomis.

Narcizinis charakteris. Tai – įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt. Įprastai jie ne tik svajoja, bet realiai turi daug pasiekimų.

Mazochistinis charakteris. Ryškiausias bruožas – agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino. Tai geri žmonės, besistengiantys dėl aplinkinių, tačiau juos nuvargina savo skundais ir dirbtinai sukurtu kaltės jausmu.

Depresinis charakteris. Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas – kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti. Tuo naudodamiesi aplinkiniai šiuos žmones „melžia“, kol privaro iki depresijos arba išsekimo.

Hiperaktyvus charakteris. Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis. Šie žmonės nesugeba sukoncentruoti dėmesio, labai šnekūs labai vargina aplinkinius.

Vengiantis charakteris. Tai – užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo. Beje, jie labai bijo kritikos, o jeigu papuola į nemalonią situaciją, taiko stručio strategiją – bėga ir slepiasi.

Demonstratyvus charakteris. Pagrindinis tokių asmenybių siekis – iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento – prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas – vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo. Jie tikisi viską gyvenime gauti patikdami stipriesiems, o šiais laiko priešingos lyties atstovus.

Obsesinis charakteris. Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai. Kartais prieina net iki obsesinės neurozės: susinervinę negali nustoti šluostyti dulkių, rūšiuoti tam tikrų daiktų, nuolat tikrina, ar išjungtos dujos, elektra, ar užsukti vandens čiaupai ir kt.

Ko kiekvienam iš šių charakterio tipų gyvenime reiktų išmokti?

Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išoktų atjausti. Šie žmonės labai gerai moka kovoti, tačiau nesugeba jausti bendrumo.

Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Būtina suprasti, patys yra pikti, o ne pasaulis prieš juos nusistatęs.

Šizoidiniai žmonės turėtų įsidrąsinti išlįsti iš vienišiaus kiauto, išmokti išsakyti savo norus ir suprasti, kad buvimas su kitais suteikia energijos bei šilumos.

Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Šių žmonių bėda, kad jie susikuria kažkieno idealų įvaizdį ir paaiškėjus, kad realybė kitokia, labai nusivilia.

Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Derėtų išmokti mylėti save, o ne amžinai dirbti.

Mazochistiniams būtina ugdyti savybę tiesiogiai išreikšti nepasitenkinimą, o ne kurti įvairias manipuliacijas.

Depresiniams labai svarbu išmokti paisyti savo poreikių, išmokti pykti ir save apginti.

Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Derėtų išdrįsti pajusti liūdesį.

Vengiantiems patartina įsidrąsinti ir peržengti savo socialines baimes, tuomet gyvenimas nebus toks pilkas.

Demontratyviems būtina daugiau galvoti, racionaliau elgtis ir nustoti stengtis visiems įtikti.

Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti. Svarbu išugdyti gebėjimą atsipalaiduoti.

Kokios profesinės sritys tinkamiausios kiekvienam charakterio tipui?

Psichopatiniams žmonėms patinka rizika ir kova, todėl tinka lošimas biržose, ekstremalus sportas, tai puikūs kariai.

Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Tai kūrybiškos asmenybės, kurioms priimtiniausias darbas vienumoje.

Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas. Viskas, kur reikia įtarumo.

Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose. Jiems tinka sritys, kuriose reikia išreikšti stiprius jausmus, kur yra daug bendravimo, kur nereikia labai savęs varžyti.

Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais. Jie nori ir gali būti įžymybėmis.

Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs. Todėl jiems tinka veiklos, kur gali rūpintis kitais.

Depresiniams taip pat artimos visos profesijos, kuriose reikia kažkuo rūpintis.

Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių. Gali būti įmonės vadybininkai.

Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija. Jiems priimtiniausias darbas vienumoje.

Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis. Tai gali būti aptarnavimo, edukacinė sritis ar kt.

Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos. Dėl to obsesinio tipo asmenybių nemažai tarp mokytojų, buhalterių.

Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie tarpusavyje suderinami geriau nei kiti?

Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai. Jie pernelyg panašūs, todėl vienas kitam nėra įdomūs.

Kokiose dar neminėtose gyvenimo srityse naudinga žinoti savo charakterio tipą?

Ši informacija labai reikšminga auklėjant vaikus. Taip pat praverčia renkantis laisvalaikio praleidimo būdus, hobius, atskleidžiant savo talentus.

Spausdinta:” Psichologijos magija”, 2015 sausis

Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Petronienė / psichologas.info