Dalis mamų apgailestauja, kad susilaukė vaikų

Asociatyvi portalo foto, Mrzivica / Premium license

Valerie Heffernan ir Katherine Stone, mokslininkės iš Meinuto (angl. Maynooth) ir Varviko (angl. Warwick) universitetų straipsnyje “International Responses to Regretting Motherhood“ (Tarptautinis atsakas į gailėjimąsi tapus motina) (2021), aptaria kokio atsako žiniasklaidoje ir socialinėse medijose sulaukė Izraelio mokslininkės Orna Donath (2015) kokybinis tyrimas (interviu) su 23 motinomis, kurios pripažino jaučiančios apgailestavimą, jog susilaukė vaikų. O. Donath tyrimas atskleidė, kad moterys Izraelyje patiria išskirtinį spaudimą susilaukti vaikų dėl šalies politikos, siekiančios didinti populiaciją. Jos kalbintos moterys tą spaudimą atpažino retrospektyviai ir autorė priėjo išvados, kad apgailestavimo emocijos turi teisę gyvuoti šalia kitų motinystės jausmų. Šio straipsnio autorės analizavo, kaip šis Izraelio mokslininkės tyrimas buvo aptariamas Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje ir anglosaksiškose šalyse (Dž. Britanijoje, JAV, Kanadoje).

Pastebėta, kad Vokietijos žiniasklaidoje ir socialiniuose forumuose O. Donath tyrimas sukėlė audringus debatus tik publikavus tyrimą dienraštyje Süddeutsche Zeitung 2015 m. balandį, kurie truko keletą mėnesių ir vis iškyla pakartotinai. Diskusijose buvo keliama problema, kad ypatingai dirbančios moterys Vokietijoje sulaukia per mažai struktūrinės paramos derinant šeimą ir darbą. Nors Rytų ir Vakarų Vokietijos motinos idealai iki susivienijimo skyrėsi (Rytų Vokietijoje moterys buvo skatinamos dirbti, o darželių infrastruktūra buvo išvystyta, kai Vakarų Vokietijoje mokesčių sistema palaikė vyro-šeimos maitintojo modelį, o moterys buvo skatinamos nedirbti), po 1990 m. abi Vokietijos dalys perėmė Vakarų Vokietijos modelį, mažiau remiantį dirbančias mamas. Pagrinde moterys liko atsakingos už vaikų auginimą ir namų ruošos darbus. O emocingi debatai už ir prieš galimybę išreikšti apgailestavimą susilaukus vaikų rodo, pasak autorių, Vokietijoje įsitvirtinusį motinystės idealizavimą.

Suomija – laikoma Skandinavijos šalių atstove, pasiekusia daugiau lygybės lyčių santykiuose nei kitos Europos šalys. Joje motinystė laikoma individualiu pasirinkimu. Tuo tarpu valstybė stengiasi remti šeimas įvairiomis šeimos ir darbo derinimo priemonėmis. Ir būtent todėl, kad moterys Suomijoje turi sąlyginai daugiau laisvės rinktis ir palaikančią aplinką – apgailestavimas laikomas nepriimtina arba tabu tema.

Tuo tarpu diskusijos Ispanijoje įgavo visiškai kitokį pobūdį. Keli žinomi žurnalai pasikvietė pačią O. Donath pakomentuoti savo tyrimo rezultatų. Be to Izraelio mokslininkė buvo pakviesta į knygų festivalį dalyvauti apvalaus stalo diskusijoje kartu su katalonų, ispanų žinomomis rašytojomis aktyvistėmis María Llopis, Brigitte Vasallo, Bel Olid. Apgailestavimo tema žiniasklaidoje buvo pristatoma kaip nauja feministinė mintis, griaunanti idealios motinystės mitą ir gretinama su tokiais Ispanijoje judėjimais kaip „bloga motinystė“ (Baena blogas), subūręs 750,000 sekėjų. V. Heffernan ir K. Stone pozityvų atsaką į O. Donath tyrimą Ispanijoje aiškina struktūrinėmis šalies problemomis. Gimstamumas Ispanijoje jau ilgą laiką yra vienas žemiausių Europoje, valstybės parama vaikų auginimui ypatingai žema, o lyčių nelygybė namuose išlieka didelė. Todėl pasak autorių, Ispanijoje apgailestavimo tema sulaukė daugiau supratimo ir nedaug pasipriešinimo visuomenėje, atvirkščiai paskatino diskusijas dėl didesnės lyčių lygybės.

Galiausiai anglosaksiškose šalyse O. Donath tyrimas priminė ankstesnius tyrimus šioje srityje. Pasirodo dar apie 1970-uosius Ann Landers Š. Amerikoje atliko tyrimą su skaitytojais apie gailėjimąsi tapus tėvais ir iš 10 000 atsakymų 70 proc. buvo pripažinę patyrę apgailestavimą. Po 40 metų Corinne Maier išleido knygą prancūzų kalba „Vaikams ne – 40 priežasčių neturėti vaikų“ (2007), tapusią bestseleriu Kanadoje ir Prancūzijoje. Autorė pripažino pati protarpiais patirianti apgailestavimą dėl vaikų. 2011 ir 2013 Dž Britanijos dienraštyje The Daily Mail buvo atspausdinta pora motinų prisipažinimų apie apgailestavimą susilaukus vaikų.

Taigi, Izraelio mokslininkės tyrimas tapo ne naujiena, o papildančiu diskursą tyrimu, kurio šviesoje ankstesnės autorės nebeatrodė tokios radikalios. Visgi keletas pasipriešinimo žinučių buvo išsakyta ir anglosaksiškoje spaudoje, viena jų, nuvertinančių O. Donath tyrimą, priešpastatant daugybę tyrimų, rodančių, kad asmenys susilaukę vaikų dažnu atveju yra patenkinti savo sprendimu. Kita žinutė buvo, kad tik psichologinių problemų patiriančios moterys arba išgyvenusios sunkią vaikystę turi moralinę teisę apgailestauti dėl vaikų susilaukimo.

Apibendrindamos straipsnio autorės daro kelias išvadas:

Pirma, kad galima apčiuopti giją tarp motinų apgailestavimo ir prieraišios, intensyvios motinystės idealo, teigiančios, kad moterys turi individualiai išspręsti visus vaikų auginimo aspektus, kas veda link motinystės įtampos ir išsekimo, ypatingai, jei trūksta institucinės paramos.

Antra, apgailestavimas dėl motinystės svarbus ne tik moterų gerovei ir netgi santykiams su vaikais, bet apgailestavimo pripažinimas svarbus ir kultūriniam motinystės sampratos ir motinystės vaidmens moters gyvenime praplėtimui.

Trečia, apgailestavimo dėl motinystės patologizavimas pvz. įvardinant depresijos simptomu veda link neoliberalaus mąstymo, būdingo Vakarų šalims, kad apgailestavimo jausmas yra bevertis. O griežčiausiai morališkai vertinant apgailestaujančias motinas jos laikomos blogomis motinomis supainiojant apgailestavimo objektą, teigiant, kad apgailestaujama ne dėl motinystės, o trūksta meilės vaikams.

Pratęsiant diskusiją autorės priduria, kad nors kai kurie tyrimai atskleidžia ne mažesnį vyrų apgailestavimą tapus tėvais, tačiau jie lieka nuošalyje šioje diskusijoje. Pati O. Donath buvo atlikusi 10 interviu su vyrais, kurie apgailestavo dėl tėvystės, bet ji nusprendė jų interviu neįtraukti į savo knygą. Visų pirma dėl to, kad vyrai turi daugiau būdų išvengti tėvystės. Be to, tėvystė nėra taip fundamentaliai susieta su vyro tapatybe. Būdamas blogu tėvu nebūtinai bus laikomas blogu vyru. Tuo tarpu moteris tiesiogiai nuvertinama, kai neatsakingai atlieka motinos pareigas. Kaip pavyzdį V. Heffernan ir K. Stone pateikia kitos motinystės tyrinėtojos Andrea O’Reilly iliustraciją: kai vyras pavėluoja paimti vaiką iš darželio, jis laikomas tiesiog labai užsiėmusiu. Tuo tarpu, kai moteris pavėluoja – ji laikoma neatsakinga ir egoistiška.

Parengė Lina Šumskaitė

Kviečiame atsidėkoti autorei už parengtą apžvalgą bei sudalyvauti jos tarptautiniame moksliniame tyrime apie nuostatas į socialines problemas ir lyčių santykius. Nuoroda https://forms.gle/UvLv3hmS7FeeTMfW8

Detaliau sakitykite Heffernan, Valerie, & Stone, Katherine. (2021). International Responses to Regretting Motherhood. In Women’s Lived Experiences of the Gender Gap. Gender Inequalities from Multiple Global Perspectives (pp. 121–133). Springer. https://doi.org/10.1007/978-981-16-1174-2_11

Daugiau tyrimų, renginių motinystės tema galite rasti projekto MotherNet svetainėje www.mothernet.eu
Facebook puslapyje @MotherNet
Projektas remiamas Europos Komisijos tyrimų ir inovacijos programos Horizontas 2020 Nr. 952366.