fbpx

Neįgaliųjų įtraukties forumas
0 (0)


Asociatyvi portalo foto, Ilixe48 / Premium license

Šiemet Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko pirmą kartą organizuojamas Neįgaliųjų įtraukties forumas 2022. Universitete realizuojant „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką ir siekiant didinti aukštojo mokslo prieinamumą studentams su negalia, tampa vis svarbiau kalbėti apie studentų su negalia poreikius, patirtis ir kylančius iššūkius studijų procese, ypač socialinės dimensijos kontekste ir būdus, kaip pagerinti studijų procesą, kuris leistų sėkmingai pabaigti studijas ir įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Mažėja studentų su negalia, kurie ryžtasi studijuoti

Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su problema, jog studentų su negalia skaičius jau keletą metų nuosekliai mažėja, šis tendencingas bruožas pažymi, jog aukštajame moksle vyrauja sisteminiai barjerai, kurie sukelia kliūtis ir nulemia vieną iš pagrindinių problemų – studentų iškritimą iš studijų.  Forumo moderatorė, Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovė, Simona Aginskaitė pasakojo, kad būdama Lietuvos negalios organizacijų forumo atstove, kuris jungia skirtingas negalias atstovaujančias organizacijas bei žmones su negalia, pastebi, jog dėmesio negalios temai yra tikrai daugiau negu buvo prie septynerius metus.

Simona Aginskaitė, forumo moderatorė, Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos projektų vadovė

„Apskritai, švietimas yra viena iš esminių temų mūsų organizacijoje, nes visi švietimo lygiai yra svarbūs kiekvieno žmogaus, lygiai taip pat ir žmogaus su negalia gyvenime, jo ateities perspektyvoms. Žiūrint ir stebint rezultatus, studentų skaičių aukštojo mokslo sektoriuje, galima matyti drastišką kritimą. Neįgaliųjų reikalų departamento duomenimis nuo 2015 metų iki 2019 metų studentų su negalia skaičius nukrito nuo 1000 iki 620. Šis didžiulis kirtimas rodo, jog priežastys dėl studentų sumažėjimo yra ne vien tik aukštojo mokslo sektoriaus problema, bet ir patekimas bei atėjimas iki aukštojo mokslo“, – situaciją aptarė forumo moderatorė S. Aginskaitė.

Bus kreipiamas asmeninis dėmesys

Tardama sveikinimo žodį forumo dalyviams, mintimis apie ypatingą dėmesį Universiteto bendruomenei dalinosi VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Prorektorė pasakojo, jog ruošiant VDU strateginį planą, visas darbas ir diskusijos vyko kartu su bendruomenės nariais, siekiant išgirsti ir įtraukti įvairialypes Universiteto asmenų grupes. Taip pat buvo dirbama ir ties negalios politikos dokumentu „Įtraukių galimybių universitetas“, kuris įpareigoja teikti galimybes visiems, atliepiant įvairių žmonių poreikius.

VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė

„Atsiremdami į pagrindines mūsų vertybes, tokias kaip akademinė ir asmeninė laisvė, darna, kūrybiškumas, demokratija, mes jaučiame labai stiprų įsipareigojimą, puoselėti mūsų bendruomenės įvairovę, atliepti visų poreikius ir sugebėti būti tokiais, kad visiems šalia būtų gera. Ir tai nėra vieno dokumento  parašymo klausimas, tai yra kasdieninis darbas, kurį mūsų universitete atlieka negalios koordinatoriai“, – kalbėjo V. Bijeikienė.

Miglė Janušauskaitė, VDU negalios reikalų koordinatorė

Universiteto negalios politiką bei pagrindinius renginio tikslus pristatė VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė. Koordinatorė pasakojo, jog Universitete yra dirbama pagal socialinį negalios modelį, kuomet visi bendruomenės nariai gali laisvai kreiptis į negalios koordinatorių, nepriklausomai nuo savo negalios ar individualiųjų poreikių, kurie yra susiję su sveikata. Universitete yra siekiama įsiklausyti į kiekvieno žmogaus poreikius bei sudaryti tinkamas ir palankias sąlygas studijuoti, o įgyvendinant „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką pirmą kartą organizuojamas Neįgaliųjų įtraukties forumas. „Kiekvieną dieną dirbame ir stengiamės, kad tai nebūtų tik dokumentas, kuriame yra apjungta visa Universiteto sistema, kurią bendruomenė ilgai kūrė ir puoselėjo įtraukties tradiciją, kalbant apie žmones su negalia ar individualiaisiais poreikiais“, – kalbėjo VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė.

Forume – skirtingi pranešėjai ir temos

Pagrindinis forumo tikslas – aptarti ir apžvelgti, kokia situacija šiuo metu vyrauja  aukštajame moksle žmonėms su negalia, kalbant nuo patekimo į universitetą, studijų proceso bei siekio, sėkmingai pabaigti studijas ir įgyti išsilavinimą, socialinės dimensijos kontekste.

Jonas Ruškus, VDU profesorius, Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininkas

Lygios galimybės yra demokratijos ir darnaus vystymosi pagrindas – savo pranešime „Prieinamos studijos – lygios galimybės!“ pasakojo VDU profesorius, Jungtinių tautų Žmonių su negalia teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus. Valstybės ir vyriausybės pareiga yra sudaryti sąlygas žmogaus teisėms ir įtraukčiai, kad žmonės su negalia galėtų visiškai veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su visais, pavyzdžiui, kuriant įtraukųjį švietimą mokiniams ir studentams su negalia, turėtų būti sudarytos lygios galimybės, įgyti išsilavinimą.

„Įtraukių galimybių universitetas, kolegija, įmonė ar organizacija yra žinia pasauliui, žinia mums patiems. Mes norime ir siekiame įvairios aplinkos, norime, kad žmonės su negalia ir kiti žmonės turėtų visas galimybes, kurių reikia, kad jie galėtų siekti savo tikslų. Parama, tokia kaip universalus dizainas, asmeninis asistentas, alternatyvi komunikacija, tinkamas sąlygų pritaikymas – tai yra norma, būtina, tai turi atsirasti, tai turi tapti kasdieninės organizacinės kultūros dalis. Mes to siekiame, nes būtent to reikia, kad būtų užtikrintos lygios galimybės visiems, o ypatingai  tiems, kas patiria diskriminaciją negalios pagrindu“.

Indrė Širvinskaitė, negalios ekspertė

Nuotolinį pranešimą „Socialinė dimensija Lietuvos aukštajame moksle nuo pradžių: kaip moksleiviams su negalia patekti į aukštąją mokyklą“ skaitė buvusi Vilniaus Universiteto (VU) Neįgaliųjų reikalų koordinatorė, negalios ekspertė Indrė Širvinskaitė. Savo pranešime negalios ekspertė pasakojo ir apibendrino Lietuvoje atliktus tyrimus, susijusius su mokinių kliūtimis, siekiant patekti į aukštąjį mokslą. Anot ekspertės, tėvų bei mokytojų požiūris, mokinio savivertė, motyvacija studijuoti, atleidimas nuo brandos egzaminų ar finansinė parama, teikiama aukštojoje mokykloje yra dažniausi veiksniai, darantys įtaką asmenų su negalia sprendimui studijuoti. Nors tarp studijų aukštojoje mokykloje pasirinkimo kriterijų dominuoja aspektas, jog mokiniai renkasi studijas pagal norimą studijuoti specialybę, tačiau mokiniams su negalia didelę įtaką renkantis norimą studijų programą, daro fizinis aukštosios mokyklos prieinamumas, studijų formos lankstumas, studijų proceso pritaikymas, paslaugos aukštojoje mokykloje ar geografinis aspektas.

„Su sunkumais mokiniams su negalia siekiant įstoti į aukštąją mokyklą susiduriame dėl mokyklos etape trūkstamų pozityvių priemonių, tokių kaip profesinis ar studijų orientavimas, informacijos perdavimas, mentorystė. Taip pat kyla iššūkių, dėl brandos egzaminų pritaikymo, galimybės, mokinį atleisti nuo egzaminų bei sistemoje trūkstančių visų lygių švietimo prieinamumo integravimo, koordinavimo, gairių ir kontrolės“.

Andrius Zalitis, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais

Pranešimą tema „Socialinės dimensijos samprata – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Perspektyva“ pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis. Pranešime ministrės patarėjas kalbėjo apie vieną iš pamatinių, veidrodžio principų, kuomet yra bandomas įgyvendinti bendras politinis siekis, sukurti tokią realybę, kurioje aukštojo mokslo bendruomenės atspindėtų visuomenės sandarą. Šioje vietoje Lietuvoje yra susiduriama su ganėtinai rimta problema, nes asmenų, kurie turi negalią, procentinė išraiška aukštajame moksle nėra didelė, o skaičius yra ganėtinai stipriai kritęs.

„Jeigu mes turime tam tikrą procentą žmonių, kurie turi negalią, yra iš žemo socioekonominio statuso arba tautinės mažumos ir t.t., atitinkama dalis jų turėtų būti ir aukštajame moksle. Studentų su negalia skaičiaus mažėjimas vyksta dėl demografinių pokyčių, bet vien tik tai nepaaiškina šio neigiamo skaičiaus kitimo“.

Andrius Zalitis pasidalino planais, jog šiuo metu yra kuriamas pirmasis socialinės dimensijos planas Lietuvoje, kartu su studentų organizacijomis, rektorių, kolegijų direktorių, konferencijomis, su Valstybiniu studijų fondu yra formuojamas ir svarstomas dokumentas, kuris turėtų nubrėžti gaires, kaip ši politikos sritis turėtų būti vystoma artimiausius keturis metus.

Paulius Vaitiekus, LSS viceprezidentas

Pranešime „Socialinės dimensijos samprata – Lietuvos studentų sąjungos (LSS) požiūriu“ LSS viceprezidentas Paulius Vaitiekus akcentavo, jog siekiant išplėsti prieinamumo sampratą, būtina pažvelgti į situaciją iš studentų perspektyvos ir įvertinti esamą pasitenkinimą finansinės, psichologinės ir akademinės paramos sistemomis. „Norint padėti individualių poreikių turintiems studentams įgyti kokybišką ir lygiavertį išsilavinimą bei suteikti veiksmingą paramą, eliminuojančią ribojančius veiksnius, valstybė ir joje veikiančios aukštosios mokyklos turi ne tik suprasti, bet ir patenkinti tokių studentų poreikius bei lūkesčius“, – pasakojo P. Vaitiekus.

Atliktas tyrimas parodė, jog net 40 proc. apklausoje dalyvavusiems studentams, jų negalia ar turimas sveikatos sutrikimas, padarė įtaką aukštosios mokyklos ar studijų programos pasirinkimui. Tyrime buvo vertinamas bendras studijų procesas bei atskiros paramos sistemos priemonės: akademinės, finansinės, psichologinės.

Net 77 proc. tyrime dalyvavusių studentų yra reikalinga pagalba, dalyvaujant studijų procese, o 44 proc. atsakė, jog turi poreikį individualizuotoms studijoms, iš jų 30 proc. teigė, jog turėjo atsiskaitymų, kurie buvo pritaikyti jų individualiems poreikiams. Kas 5-tas studentas nepatenkintas dėstytojų taikomais metodais, o 34 proc. teigia, kad naudojami metodai neatliepė turimų individualių mokymosi poreikių.

Nagrinėjant finansinės paramos sistemos priemones, tyrime 42 proc. atsakiusiųjų teigė, kad negalėtų padengti atsiradusiųjų nenumatytų išlaidų, 38 proc. apklaustųjų studentų negalėtų padengti išlaidų iki 100 Eur. 35 proc. atsakiusiųjų reikalinga didelė šeimos parama, o bendrai finansinę paramą gauna 90 proc. tyrime dalyvavusiųjų.

Vertinant psichologinės paramos priemones, pagal tyrimo atsakymus, per paskutinius metus apklausos dalyviams teko patirti stiprų stresą, valgymo įpročių pasikeitimus, depresiją. Tik 18 proc. respondentų atsakė, jog susidūrę (ar susidurdami) su minėtomis būsenomis, ieškotų pagalbos aukštojoje mokykloje, 43 proc. – kreiptųsi į psichologą. Tyrime atsiskleidė tendencijos, jog studentai studijų laikotarpiu patiria sunkumus dėl mokymosi krūvio, motyvacijos stokos.

Pristatydama paskutinį forumo pranešimą „Studijuoti nuo – iki: kiek tai įmanoma studentams su negalia?“ negalios ekspertė Indrė Širvinskaitė palietė temą apie studentų su negalia nubyrėjimą. Specialistė pasakojo apie atliktus tyrimus, kuriuose dalyvavo studentai, turintys negalią. Apklausos rezultatai parodė, kad pagrindinės kliūtys, kurios lemia studentų skaičiaus nubyrėjimą yra aplinkos prieinamumas, tinkamas sąlygų pritaikymas ir bendras studijų proceso lankstumas. Išanalizavus tyrimo rezultatus buvo padarytos išvados, jog studentai su negalia dažnai be visiems būdingų sunkumų neša dar ir studijų pri(si)taikymo naštą, nematomą negalią turintys studentai studijų procese lieka nepastebėti, sisteminės problemos yra atsinešamos iš mokyklų, tad mokiniai dažnai nėra tinkamai paruošiami studijoms, taip jie nežino savo teisių. „Negalios aspektas turi būti veiksmingai įtrauktas į visus aukštojo mokslo sistemos pjūvius: stebėsena, finansavimas, kokybės vertinimas ir pagaliau turėtumėme į studijų prieinamumą žiūrėti kaip į studijų kokybės dalį“, – situaciją komentavo I. Širvinskaitė.

Diskusijos „Kaip užtikrinti studentų su negalia patekimą į aukštąjį mokslą: nuo mokyklos iki sėkmingo studijų pabaigimo?“ metu forumo pranešėjai aptarė studentų su negalia patekimo į aukštąjį mokslą situaciją, studijų metu kylančius iššūkius socialinės dimensijos kontekste. Apžvelgė pagrindines kliūtis, diskutuojant siekė apsibrėžti ir sukurti gaires rekomendacijoms, kaip didinti studijų prieinamumą žmonėms su negalia.

Projektą „Neįgaliųjų (individualių poreikių) studentų įtraukties forumas“ finansavo Valstybinis studijų fondas.

Forumo pranešimus ir dalyvių diskusiją galite peržiūrėti čia.

*Viso renginio metu pranešimai buvo verčiami į lietuvių gestų kalbą.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.