Darbas su psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančiais asmenimis
Harmonija su aplinka ir savimi: socialinis darbas su psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančiais asmenimis.
Psichikos sveikata yra daugialypis fenomenas, kuris apima emocinę, psichologinę ir socialinę asmens gerovę. Ji lemia, kaip mes jaučiamės, galvojame ir elgiamės. Geros psichikos sveikatos užtikrinimas padeda įveikti stresą, bendrauti su kitais ir priimti sprendimus. Tai svarbu ne tik asmeninei gerovei, bet ir bendruomenei, kurioje gyvena toks asmuo.
Psichikos ligos egzistavo visais žmonijos gyvavimo laikotarpiais. Jos paplitusios visame pasaulyje, tarp skirtingų rasių, lyčių, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Daugybė atliktų tyrimų psichikos sveikatos srityje patvirtina, kad pasaulyje apie trečdalis žmonių vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu susiduria su psichikos sutrikimais. Tokie asmenys ir jų šeimos dažnai patiria įvairiausius iššūkius – visuomenės stigmą, nerimą dėl ateities – tenka išmokti gyventi ir prisitaikyti esamoje situacijoje, mokytis iš naujo atrasti stiprybės šaltinius, neprarasti motyvacijos ištikus kriziniams atvejams. Labai svarbu, kad susidūrus su sudėtingesniu gyvenimo laikotarpiu asmenys, patiriantys elgesio ir psichikos sutrikimus, neliktų vieni, o šeimos gautų reikalingų žinių, palaikymą šiame kelyje. Šiuolaikinio globalaus pasaulio situacija rodo, jog asmenų, patiriančių elgesio ir psichikos sutrikimus vis daugėja. Būtina apžvelgti jos mastą, norint giliau suprasti situaciją Lietuvos bei pasauliniu mastu.
Psichikos ir elgesio sutrikimai Lietuvoje ir pasaulyje: asmens ir visuomenės iššūkiai, siekiant harmonijos
Kaip rodo daugybė atliktų tyrimų bei darbo praktika socialinėje srityje, bendradarbiaujanti su medicinos srities specialistais, psichikos ir elgesio sutrikimą turintis asmuo patiria iššūkių savarankiškai įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, stresą, realizuoti savo gebėjimus mokytis, produktyviai dirbti, taip įsiliejant į įprastą visuomenės gyvenimą, išbūti harmonijoje su patiriamais iššūkiais ir siekti gerinti gyvenimo kokybę. Dėl vykstančių fizinių ir emocinių svyravimų, asmeniui tampa sunkiau priimti net ir menkiausius sprendimus ar atlikti, atrodytų, paprasčiausius kasdienius dalykus (pvz. pavalgyti, tinkamai apsirengti, naudotis buitiniais prietaisais ir pan.), taip pat kyla iššūkių jo socialiniam gyvenimui – tampa sudėtinga kurti santykius, savarankiškai formuoti gyvenimą, krenta jo gyvenimo kokybės lygis. Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Jos požiūris į psichikos ir elgesio sutrikimus bei gilesnės žinios apie tai, gali mažinti stigmą, padėti integracijos procesuose, skatinti harmoningesnį šalies funkcionavimą, gerinant socialinio gyvenimo kokybę, užtikrinant pamatines asmens teises į orų gyvenimą visiems asmenims kiek įmanoma lygiavertiškai.
Nepaisant šalies mastu dedamų pastangų gerinti sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi. Jų artimieji patiria savitų sunkumų su jų priežiūra ir kokybiška socialine integracija – bendruomenės nariai vis dar nenori girdėti/matyti sutrikimus patiriančių asmenų sveikatos paūmėjimo atvejų, priepuolių jų metu, nesupranta ir stigmatizuoja elgesio sutrikimus apskritai, kadangi visuomenei toks elgesys vis dar ne iki galo pažįstamas, atrodo gąsdinantis ir keliantis daug klausimų, kurie kartais iššaukia nepagrįsto nerimo turėti tokius sveikatos sunkumus ir iššūkius patiriančius kaimynus.
Kuo labiau, reflektuojame iškylančius iššūkius asmenims, patiriantiems psichikos ir elgesio sutrikimus, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie, o jų elgesys nesuprantamas. Svarbus vaidmuo šviečiant visuomenę, užsiimant prevencija bei stengiantis praktiškai pagerinti asmenų, patiriančių psichikos ir elgesio sutrikimus kasdienę gyvenimo kokybę, tenka šalies socialinei politikai.
Socialinis darbas psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų iššūkių kelyje: pagalba, siekiant harmonijos su aplinka ir savimi
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis – nuo 2024 m. Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų modelio – į paciento atsigavimą orientuotos psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, įnešdama į sveikatos ir socialinių paslaugų lauką naujoves ir įvairovę, kuri paremta psichikos ligomis sergančių žmonių teisių atstovavimu.
Psichikos sveikatos plane (Comprehensive Mental Health action Plan) 2013-2030 m., iškeltuose tiksluose numatyta – užtikrinti asmeniui visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą, vietos bendruomenės lygmeniu. Bendruomenės turėtų žinoti, jog psichikos ir elgesio sutrikimai būna skirtingų sunkumų. Lengvą ir vidutinį sutrikimą turintys asmenys gali lengviau adaptuotis ir integruotis į aplinką, tačiau sunkų sutrikimą turintis asmuo yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčio asmens. Neretai šeimos, prižiūrinčios sutrikimus turinčius asmenis, kreipiasi į socialines institucijas gauti kompleksinę pagalbą, kad galėtų tęsti įprastą gyvenimą – eiti į darbą, rūpintis kitais šeimoje esančiais asmenimis, o sutrikimus patiriantis asmuo gautų visapusišką specialistų priežiūrą bei įgytų įgūdžių funkcionuoti visuomenės gyvenime. Socialinis darbas su tokiu paslaugų gavėju yra interdisciplininis – apimantis labai daug sudėtingų, iš pirmo žvilgsnio, nematomų sričių ir funkcijų. Dirbdamas su sutrikimus patiriančiu asmeniu darbuotojas turi būti psichologiškai stiprus, lankstus, gabus kritiškai mąstyti ir priimti sprendimus.
Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Labai svarbu suvokti kad, kiekvienas asmuo – paslaugų gavėjas – jį supančią aplinką supranta savaip, per sensorinių pojūčių sistemos įvairovę. Paprastai šie pojūčiai formuojasi savaime dar ankstyvoje vaikystėje, per stebėjimo, mokymosi, žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, paslaugų gavėjas paprastai siekia arba vengia tam tikrų sensorinių potyrių, todėl stebint keistą jo elgesį socialinis darbuotojas susipažįsta su jo situacija ir sensorinės integracijos sistema. Reikia suprasti, jog tokiais atvejais neurologinė sistema sutrikusi, nes žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius (pvz. garsi muzika, aštrus kvapas, vidiniai pojūčiai ir pan.), kurie iššaukia asmens keistą, kartais aplinkinius gąsdinanti elgesį. Įsivaizduokite kad einate miško taku, mėgaujatės paukščių čiulbėjimu, jums ramu, jaučiate malonumą ir staiga (nors iš tikrųjų niekas aplinkoje nepakito) paukščių čiulbesys pasidaro toks garsus, spiegiantis, kad negalite susikaupti, oda pašiurpsta, kyla panika, atsiranda baimės jausmas, jums norisi rėkti, bėgti, slėptis, ką nors stumti ir/ar pulti, norisi nutildyti esamus mums įprastus garsus, siekiant nusiraminti – taip jaučiasi žmogus, kurio viena iš sensorinių sistemų – klausos sensorinė sistema sutrikusi. Tokio paslaugų gavėjo nerimo lygis gali pakilti labai aukštai, net sukilti panika, viskas gali vykti labai staigiai arba palaipsniui. Paslaugų gavėjas dėl vykstančių procesų organizme bei staigiai padidėjusio streso lygio iki itin stipraus, neretai nesuvokia savo emocijų ir negeba nurimti, išspręsti situacijos savarankiškai. Tokiomis akimirkomis jam reikalinga profesionali pagalba, kuri padeda susitvarkyti su esama situacija, išgyventi emocijas be streso iššauktos savižalos ir/ar kitų destruktyvių būdų, kitaip tariant – įgyti įgūdžių savireguliacijoje.
Socialiniai darbuotojai, dirbantys su asmenimis, kurie patiria psichikos ir emocijų sutrikimus, turi išmanyti asmens psichologiją, žinoti kuo ir kaip pasireiškia psichikos ligos ir jų paūmėjimas, gebėti užmegzti kontaktą, nustatyti aiškias ribas/taisykles, taikyti saugios intervencijos metodus priepuolio metu, kalbėti aiškiai ir paprasta kalba, būti sąžiningu prieš save ir paslaugų gavėją, tinkamai ir pagarbiai su juo elgtis, priimti jį toki koks jis yra, suprasdamas, kad jis viską daro ne specialiai, o paveiktas ligos – tai pamatiniai socialinio darbo su iššūkius patiriančiais asmenimis aspektai.
Labai svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Čia gelbėja socialinio darbuotojo kolegos – individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą Individualų pasaugų gavėjo socialinės globos planą. Individualus paslaugų gavėjo planas – tai tarsi jo socialinės integracijos ir socializacijos proceso istorija, kuri nuosekliai numato darbo su paslaugų gavėju procesus, metodus, iškeltus uždavinius ir tikslus, gali atspindėti paslaugų gavėjo svajones ir norus, kurie yra kaip tam tikra priemonė/įrankis iškeltam rezultatui pasiekti.
Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato jų socialinius įgūdžius, padeda palaikyti paslaugų gavėjo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir jas kaip įrankį įgalinti padedant, kiek įmanoma, pačiam įveikti sunkumus ir iššūkius, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi, net jei tas ramybės jausmas trunka pvz. tik dieną ar tris valandas – tai didžiulis paties asmens ir komandos pasiekimas. Socialiniai darbuotojai asmeniui, patiriančiam elgesio ir emocijų sutrikimus,– lyg harmonijos su savimi ir aplinka tarpininkai, todėl jų profesionali veikla tokia svarbi, o socialinis darbas kaip sritis įprasmina vis šiuolaikiškesnį veiklos kontekstą, vadovaujantis kompleksiniu, interdisciplininiu požiūriu į asmeniui teikiamą pagalbą.
„Šeimos slėnis“: harmonijos kūrimas asmens kelyje, teikiant praktinę metodinę pagalbą patiriantiems emocinius ir elgesio sutrikimus
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą. Įgyvendinant šį individualų, pagal asmens poreikius sudarytą planą, taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, pvz. socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas (metodas teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką), socialinių dirbtuvių metodas (darbinių įgūdžių stiprinimas, ugdymas), finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas (būdų ir priemonių rinkinys, skirtas skatinti ir palaikyti vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą), tvarumo metodas (skirtas užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą, siekiant efektyviai naudoti turimus išteklius), aplinkos pažinimo metodas (skirtas geriau pažinti ir suprasti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą, stebėjimą bei praktinę patirtį), lytiškumo ugdymo metodas (metodas padeda paslaugų gavėjams jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus/veiksmus dėl seksualinės veiklos), intermodalinis meno terapijos metodas (socialinis darbuotojas taiko įvairias meno terapijos technikas, kad padėtų paslaugų gavėjams spręsti emocines problemas ir / arbas lavinti/ugdyti darbinius įgūdžius), bendruomeniškumo metodas (socialinis darbuotojas skatina paslaugų gavėjus dalyvauti bendruomenės veikloje, kad jie jaustųsi labiau integruoti ir galėtų gauti daugiau palaikymo), advokacijos/vadybininko metodas (socialinis darbuotojas atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises, siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas), saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas (būdas valdyti pavojingas situacijas, kai reikia užtikrinti paslaugų gavėjo saugumą ir išvengti fizinio ar emocinio pakenkimo tiek sau, tiek aplinkiniams) ir kitus individualizuotus, paslaugų gavėjo poreikius patenkinančius metodus. Taikant atvejo aptarimo metodą komandiškai mokomasi kartu atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi, savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Šio metodo dėka, darbuotojams pavyksta identifikuoti paslaugų gavėjo poreikius, iššūkius ir stiprybes, siekiant suteikti tinkamą pagalbą ir paslaugas.
Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu – paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių. Šiame procese yra, visų pirma, svarbiausia tikėti tuo, ką darote ir tuo, kad paslaugų gavėjui pavyks, įkvėpti jam pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas. Mažiausias pasiekimas – tai didelis sėkmės žingsnis į paslaugų gavėjo ateitį. Pvz. Paslaugų gavėjas kuris paveiktas vaistų ir/arba sensorinių perkrovų labai retai šypsosi, todėl didžiausia jo galia/pasiekimas – išmokyti suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese, t. y. nusišypsoti, savarankiškai nueiti į tualetą, paprašyti obuolio, laiku atpažinti dirgiklį ir ieškoti sau pagalbos, paprašyti vandens, nusirengti ar įpratinti jį išmiegoti visą naktį, kad pailsėtų jo jautri nervinė sistema ir pan.
Kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikdamas socialinės globos paslaugas nepamiršta paslaugų gavėjo teisių, užtikrinant jam orią, saugią aplinką, taip pat teisę būti informuotam apie dienos veiklų eigą, užimtumą, dienos veiklos seką ir pan. Tai betarpiškai svarbu dirbant su visais be išimties paslaugų gavėjais, patiriančiais biopsichosocialinius iššūkius ir kuriems reikalinga priežiūra/globa, kurie daugiau mažiau savarankiškai savimi pasirūpinti negali. „Šeimos slėnis“ teikia ir siekia užtikrinti tęstinumą į žmogaus teises atliepiančias paslaugas, paremtas kiekvieno darbuotojo geranoriškumu, profesionalumu, pagarba paslaugų gavėjui ir jo situacijai.
Suvokiame, jog socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir visa specialistų komanda yra ta tęstinė aplinka, kurioje kasdien laiką leidžia iš artimos aplinkos atvykę gauti paslaugas asmenys, todėl jaučiame atsakomybę užtikrinti palankią terpę įgyti reikiamų įgūdžių, kad kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo patiriamų sunkumų lygio, galėtų kiek įmanoma savarankiškiau įsilieti į visuomenės gyvenimą.
Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas. Institucinę aplinką, kurioje gaunamos kompleksinės paslaugos, siekiama kuo labiau priartinti prie įprastos kasdienės aplinkos, neretai tokiems asmenims teikiamos paslaugos jau ir Jūsų kaimynystėje.
Harmonija su aplinka ir savimi – tai kiekvieno bendruomenės nario indėlis. Mūsų visų geranoriškumas, naujo kaimyno priėmimas, jo situacijos supratimas ir bendradarbiavimas su paslaugas teikiančios įstaigos atstovais – tai pamatas, siekiant kurti tvarią, saugią, emociškai palankią terpę visuomenėje.
Parengė Ana Kazlauskienė