Dažnai iš draugo išgirstu, kad jis norėtų greičiau mirti. Kaip padėti?0 (0)
Kartu su vaikinu esame beveik metus. Esame jauni, abiturientai, pastaruoju metu vaikinas išgyvena tam tikrą psichologinę krizę. Labai dažnai iš jo išgirstu frazes, kad jis norėtų greičiau mirti, norėtų, kad viskas pasibaigtų, kad nemato prasmės gyvenime, bando man paaiškinti, kad kartu su juo aš tik kankinuosi, kad esu verta daug geriau nei jis ir pan. Žinoma, reaguoju itin skaudžiai, labai stipriai nervinuosi, tai seka ir ašaros, be to, turiu nervinius skrandžio skausmus, taigi, ir pastarieji manęs neaplenkia. Šiuo atveju man svarbesnė draugo situacija, svarbiau yra tai, kaip padėti jam. Neįsivaizduoju, nuo ko pradėti, kokius žodžius parinkti, kokius veiksmus atlikti, tačiau tuo pačiu ir pačiai išlikti kuo ramesnei? Draugas prieš pusantro mėnesio išgyveno draugo savižudybę, jie buvo labai artimi. Gal ir tai galėjo prisidėti, bet kodėl tuomet tokie dalykai pasireiškė tik pastarąją savaitę? Būčiau labai dėkinga už patarimus.
Daiva (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Agnė Žvikaitė
Labas, Daiva,
Pirmiausia tai noriu atkreipti dėmesį, kad labai gerai, jog ieškai pagalbos ir patarimų. Svarbu kalbėti apie tai, kas neramina, ir ieškoti išeities iš tokios situacijos.
Rašai, kad draugas išgyveno artimo žmogaus savižudybę. Išties, savižudybė yra sukrečiantis gyvenimo įvykis, o nusižudžiusiųjų artimiesiems kyla labai daug įvairių jausmų, didelis netekties skausmas, ir dažnai su tuo sekantis klausimas: kodėl? Bandydami atsakyti į jį, neretai nusižudžiusio žmogaus artimieji gali galvoti, kad jie galėjo kažką pakeisti, tai sustabdyti, kas sukelia didelį kaltės jausmą. Taip pat gali kilti pykčio, gėdos jausmai. Taigi, įvairiausi sunkūs išgyvenimai, kurie slegia, panašu kad taip pat yra ir su tavo draugu. Tokiuose jo pasakymuose, kaip kad jis „norėtų greičiau mirti“, „kad viskas pasibaigtų“ irgi girdžiu mintis apie savižudybę. Bet koks užsiminimas apie tai, kad žmogus turi savižudiškų minčių, yra labai rimtas signalas, į kurį svarbu reaguoti. Laiku suteikta pagalba yra labai svarbi.
Pirmiausia, ką gali padaryti, tai tiesiai paklausti, ar draugas turi minčių apie savižudybę. Yra pasklidęs mitas, jog tiesiai šviesiai paklausus apie savižudiškas mintis, gali paskatinti žmogų tai padaryti. Tačiau yra priešingai – būtent taip galima padėti.
Svarbu parodyti, kad tau rūpi to žmogaus jausmai ir gyvenimas. Nors gali būti ir sunku išbūti šalia, leisk jam kalbėti apie visus kylančius jausmus ir mintis, parodyk, kad su tavimi apie tai kalbėti galima. Svarbu, jog tas žmogus žinotų, kad gali į tave kreiptis, kai apninka mintys apie mirtį. Žinoma, tu negali būti atsakinga už kito žmogaus jausmus, mintis ir gyvenimą, tačiau gali palengvinti jo skausmą būdama šalia jo ir išklausydama. Kadangi tavo draugas išgyveno netektį, leisk jam kalbėti apie pusbrolį, kuris nusižudė, ir apie jausmus, kuriuos dėl to jaučia, kad ir kokie tie jausmai bebūtų – pyktis, kaltė, gėda ar kitokie jausmai. Pasistenk nevertinti to, kas sakoma, nedalinti patarimų, gali tiesiog pasidalinti jausmais, kuriuos išgyveni kartu su savo draugu.
Kitas svarbus dalykas – paskatink ir padrąsink savo draugą kreiptis profesionalios pagalbos. Jeigu jis pats nesiryžta to padaryti, gali jam pasiūlyti paieškoti specialisto – psichologo, užregistruoti konsultacijai, taip pat pasiūlyti jį palydėti į susitikimą. Psichologo paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose, krizių centruose, poliklinikose ar privačiai.
Galiausiai, svarbu ir nepamiršti savęs. Padėti kitam, kuris išgyvena krizę, savižudiškas mintis yra nelengva, gali ir pačiai kilti įvairių stiprių jausmų. Ir pati sakai, jog nerviniesi, patiri skrandžio skausmus. O dar laukia ir brandos egzaminai, neretai ir jie sukelia įtampą bei stresą. Todėl ir pati rask žmogų, su kuriuo galėtum atvirai pasikalbėti apie savo jausmus. Gali irgi kreiptis pagalbos į profesionalą. Nepamiršk savimi rūpintis – sveikai ir laiku pavalgyti, pakankamai išsimiegoti, fiziškai pajudėti, pavyzdžiui eiti pasivaikščioti ar sportuoti. Rask laiko sau, kada galėtum pailsėti ir atsikvėpti.
Stiprybės jums abiems.
Psichologė Agnė Žvikaitė,
tel.nr. +370 678 3294, el.p. azvikaite@gmail.com
Nemokama emocinė parama telefonu ir internetu:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28888
Darbo laikas: visą parą
Emocinę paramą teikia: savanoriai
„Vaikų linija“ – 116 111
Darbo laikas: 11.00-23.00 kasdien
Emocinę paramą teikia: savanoriai
„Vilties linija“ – 116 123
Darbo laikas: visą parą
Pagalbą teikia: savanoriai ir
psichikos sveikatos profesionalai
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366
Darbo laikas: visą parą
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
„Linija doverija“ – 8 800 77277
Darbo laikas: 16.00-20.00 nuo antradienio iki šeštadienio (išskyrus valstybės švenčių dienas)
Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai
Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
Mokami specialistai >>
Iliustracija: Ryan Franco