Dėmesingumas valgant padės įveikti priklausomybę nuo šokolado
Juk daugelis pasvajoja apie tą akimirką, kai burnoje ima tirpti gabalėlis šokolado. Deja, dažnai kąsnelis po kąsnelio ir nejučiomis ištuštėja visa saldainių dėžutė. Vis dėlto mes galime kontroliuoti situaciją labiau nei mums atrodo, – rašo medicaldaily.com.
Tyrėjai iš Australijos universiteto psichologijos fakulteto (Flinders University School of Psychology) patvirtino dvi technikas (kognityvinę defuziją ir vaizduotės valdymą), padedančias pažaboti troškimus ir galinčias išgydyti priklausomybę nuo šokolado.
„Jei mėginsite susidoroti su problema vos tik jai iškilus mintyse, ypač jei tuo metu nesate alkanas, bus daug lengviau negu laukiant, kol šie troškimai suvienys jėgas“, – komentavo tyrimui vadovavusi doktorantė Sophie Schumacher.
Jau ankstesni tyrimai parodė, kad žmonės gali įgyti priklausomybę nuo šokolado, kuri yra tokia pati stipri kaip priklausomybė nuo narkotikų. Ištyrus reakcijas, vykstančias valgant šokoladą, stebėta, kaip atsiranda malonumo jausmas bei nenumaldomas troškimas, kad šis pojūtis tęstųsi. Toks atsakas yra panašus į tą, kuris vyksta esant priklausomybei nuo kai kurių kitų narkotinių medžiagų. Manoma, kad yra keletas veiksnių, lemiančių tokį šokolado poveikį: cukrus, kakava ir sukeliamas pasitenkinimo jausmas.
Naujoje studijoje, publikuotoje žurnale „Appetite“, stengtasi atrasti, kaip apriboti šokolado suvartojimą ir potraukį jam prieš išsivystant nenumaldomam troškimui (priklausomybei). Tyrime dalyvavo dvi grupės jaunų moterų: viena buvo sudaryta iš atsitiktinių savanorių, kita – iš norinčiųjų sumažinti šokolado suvartojimą.
Kognityvinė defuzija pasitelkiama pirmoje troškimo fazėje, vos pradedant galvoti apie šokoladą. Ji skatina sukurti atstumą tarp mūsų ir troškimo, stengiantis suvokti jį kaip kažką, ko mums tikrai nereikia. Antra technika, vadinama vaizduotės valdymu, pasitelkiama antroje troškimo fazėje, kuomet imame fantazuoti, kaip atrodo šokolado plytelė, kaip ji kvepia ir koks bus skonis. Vietoj šokolado vaizdo, vadovaujantis šia technika, siūloma mintyse susikurti kitą vaizdinį, pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad esate miške ar pajūryje.
Tyrimas parodė, kad kognityvinė defuzija padėjo sumažinti įkyrių minčių dažnį abiem dalyvių grupėms. Taigi itin svarbu mėginti suvokti, kad per dažnas šokolado vartojimas yra blogas mitybos įprotis.
„Išmokimas „išrauti pirmuosius daigelius“ gali padėti pažaboti mintis ir neleisti įsisiūbuoti vaizduotei“, – komentavo S. Schumacher.
Pirmasis žingsnis yra psichologinio budrumo ugdymas. Kartais mes sakome: „Man reikia gabalėlio šokolado“, bet, tyrėjų teigimu, tai ne visuomet yra tiesa: mes galime nepaklusti troškimui. Užuot skatinę nesąmoningą troškimą, turėtume pasitelkti kitus pojūčius (regą, klausą, uoslę), kad pakeistume trokštamo objekto vaizdinį kitu.
Ankstesnio tyrimo metu nagrinėti žmonių mitybos įpročiai. Tiriamosioms buvo duoti įprasti Pringles traškučiai ir įprastieji, sumaišyti su raudonai nudažytais traškučiais. Stebėta, kaip šis spalvos pokytis gali paveikti televizorių žiūrinčių moterų valgymo įprotį. Nustatyta, kad tradicinius traškučius valgiusios moterys suvalgė vidutiniškai 23 traškučius, o valgiusios skirtingų spalvų traškučius – 10-15 traškučių. Taigi vienos detalės pokytis įprotyje privertė valgymui skirti daugiau dėmesio.
Nesvarbu, kam jūs negalite atsispirti – šokoladui ar sausainiams – stengdamiesi valgymui skirti daugiau dėmesio ir išlaikyti budrumą, jūs galite sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį ir savo svorį bei žengti žingsnelį sveikesnio gyvenimo link.
Parengė vlmedicina.lt
Iliustrcija: Brenda Godinez