Didelis jautrumas – Dievo dovana ar problema?
5 (1)

22 Responses

  1. Andrius parašė:

    Ačiū už puikų straipsnį.
    Įgytos žinios yra tikrai vertingos.

  2. Tomas parašė:

    Labai geras straipsnis… Grynai apie mane, iki šiol galvojau, kad esu per didelis verksnys,pamenu kai buvau mažas ir žiūrėdavau dokumentiką verkdavau, kai liūtas papjaudavo zebrą – galvojau tai nenormalu.

  3. Saulė parašė:

    Ačiū Dievui už dovaną, o Auksei už straipsnį :)

  4. mili parašė:

    Laabai geras straipsnis

  5. Retro parašė:

    Taip, aciu Dievui uz dovana,tik reikia paciam ismokti ja tureti! Aciu Auksei.

  6. Jautri parašė:

    Tai man padėjo suvokti kodėl man taip yra. Dabar bandysiu su tuo tvarkytis,ačiū už straipsnį. :)

  7. renata parašė:

    Visada maniau, kad esu salta, todel esu uzdara, nenoriu bendrauti, bet tisiog per daug jauciu zmones, todel norisi dingti kuo tokiau nuo ju. Pavargau derintis prie ju, nes atrodo matau juos kiauriai, kaip jie jauciasi, ypac kai blogai jauciasi ir atrodo stengiuos viska daryti, kad jie taip nesijaustu, bet pavargstu nuo to, labai labai. Net kai kiti pykstasi o as stebiu, jauciuosi tokia kalta, kad norisi skradziai zeme prasmegti, tai turiu arba sutaikyti arba pati atsiprasineju, palaikau nuskriaustaji. Bet va kai kitam skauda siela, pvz mirus zmogui, atrodo nemoku uzjausti. Galbut del to, kad pati nieko nepalaidojau.

    • Roxydzey parašė:

      pasijutau tarsi apie mane butum parasiusi. Ipatingai apie uzuojauta kitam. is asmenines patirties, paemus tavo pavizdi apie mirusi zmogu, mano tevo mirtis nepakeite fakto kad nemoku kitu uzjausti kas beatsitiktu ir nors ivyktu ir artimiausiam zmoguj. ganas keistas fenomenas, bet manau cia tik isore, viduje vyksta pragarasiskas emociju karnavalas ar tai butu nelaime man paciam ar kitam zmogui. beje uzjausti save daug labiau iseina, turbut turiu LABAI dideli ego. bet idomiausia yra tai kad as saves negaliu pakesti del to, bet uzsimirsus vel kartojasi situacija. na ir tenka zaisti visa gyvenima, ka padarysi.

  8. moteris parašė:

    zinojau, kad esu jautri, bet pasirodo – labai labai jautri. sunku su tuo jautrumu..:( amzinai issekusi…

  9. hm.. parašė:

    Kitaip sakant, jie yra lb issiblaske ir nieko amziais negirdi, nors isivaizduoja, kad lb daug girdi

    • Roxydzey parašė:

      si problema mane kamuoja nuo pat vaikystes. nors asmeniskai nieko panasaus neisivaizduoju, kad daug ka girdziu. na nebent pasalinius dalykus kuriu nereiktu girdeti ir nesuteikti tam pirmenybes. taspats ir su mintimis. bjauriausia yra tai kad neina sukaupti sutelkti minciu i viena vieta, ties vienu dalyku, o tiesiog sokineja smegenys nuo vienu prie kitu minciu. kartais buna net kosmaras, atrodo tarsi tuoj tuoj ir isprotesi. nelinkeciau niekam tokio beviltisko jausmo

  10. Lina parašė:

    Pagaliau supratau kodėl taip jaučiuosi :) Puikus straipsnis, labai padėjo !!!

  11. aha parašė:

    Vis galvojau is kur tas nesaugumo jausmas: negi is tos per dideles stimuliacijos ir del to patiriamo streso?

  12. Rasa parašė:

    Dabar supratau, iš kur tos ašaros žiūrint animacinį filmuką „Pirštinė” :-) O man visi raminamų siūlo, pati jau galvojau, kad turbūt su protu susipykau.

  13. Daiva parašė:

    O aš ir vaikystėje ir jau būdama suaugusi negaliu be ašarų iki galo pažiūrėti animacinio filmuko „Drąsusis elniukas”. Taip visad suspaudžia širdį. Verkiu ir smarkiai išgyvenu dėl skaudžių nelaimių, kurios ištinka žmones, ypač vaikus. Dėkoju už puikų straipsnį. Nuo šiol savo jautrumą stengsiuos laikyti privalumu.

  14. Anonimas parašė:

    As labai jautri,bet sako kuo jautresnis tuo didesni talenta turi taip ir yra.

  15. rasa parašė:

    man asaros byra ypac tada, kai pagalvoju apie savo serdancia dukra. ir sunku tada, kai panasia tema turiu vesti koki rengini zmonems, kartais tiesiog negaliu.maniau, kad yra kokiu priemoniu ta jautruma sumazinti ypac tokiais atvejais, gal ka isgerti ar kaip kitaip nusiraminti, bandysiu taikyti tas priemones pagal sita straipsni, aciu uz issamia informacija

  16. Erikas parašė:

    Ačių už gerą straispnį. Aš su tuo seniau kovojau ir pagaliau man yra geriau pvz: nebegalvoju apie savižudybę. Ir matau kad tai yra normalu, o seniau sakydavau nebuk toks verksnys ar pan. ir matau, jog tai normalu ir nauja informacija man pravers :)

  17. tokspat parašė:

    As jau kaip ir susigyvenau su tuo jautrumu ir dar net norisi buti jautresniam, nu faina net gyvent, musei ikritus i vandeni ir tai norisi padet islipti is vandens:D tik va pavargstu kai jauciu nelaimes ar dar kokius ivykius,jauti kokia nelaime ir nezinai kaip padeti zmogui

  18. Ramse parašė:

    Kosmaras gyventi su perdetu jautrumu. As ta visad slepiu, nes manau tikrai nereikia rodyt savo jausmu. Zmones yra ziaurus, jie tik issijuokti gali is to. Idomu tai, kad geru dalyku as nenumatau, nejauciu, taciau jei kas blogo turi nutikti, tai siaubingai jauciu ir tai yra baisu. Manyciau geriau zmogui gyventi nejautriam vistik, nieko nejauti ir ramu.

  19. taip taip parašė:

    savo jautruma supanciai aplinkai, aplinkinems galima reguliuot. savo pykciu ir ignoravimu. savaitele pabut (atsiprasysiu) brudu, nepakenks. taciau poto jautrumas nuosekliai vel sugryzta. ir tas laiko tarpas buna nuostabus, jauti zmoniu dekinguma uz nuostabius darbus kuriuos del ju darai. tik lazdos neperlenkit jums tai budinga. nuveisit per dauk pyktin bus sunku sugryzt, nuveisi per dauk jautruman vel blogai. balansas.

  20. kabukis parašė:

    Silpnas straipsnis. Nieko naujo.
    O komentarai tai…:))) Vajei koks aš jautrus ir vargšas, ajajai, persiimu kitų emocijom, kaip aš kenčiu. Tiesiog kankinių kankinys. Pfff… čia ir yra tas Ego apie kurį rašė. ;)
    Jei būtų daugiau patarimų, va būtų įdomiau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.