Draugas sunkiai išgyvena skyrybas su mergina: buvo išduotas, pažemintas ir išvarytas iš namų

Klausimas: Sveiki. Geriausias draugas sunkiai išgyvena skyrybas su mergina. Buvo išduotas, pažemintas ir galų gale išvarytas iš namų. Žmogus jaučiasi visiškai sužlugdytas, nemato gyvenimo prasmės. Kelis kart bandė išeiti iš šito pasaulio, naktimis kamuoja nemiga, raminamieji nelabai padeda nuvyti blogas mintis šalin. Stengiuosi kiek įmanydama su juo daugiau šnekėtis ir suteikti pozityvumo, tačiau jau ir aš jaučiuosi šioje situacijoje bejėgė. Darbo vietoje, draugų akyse, šeimoje užsideda tarsi kaukę apsimesdamas, kad viskas gerai. Nuo manęs neslepia, kad jam sunku. Dažnai išgirstu tokius žodžius, kaip „aš visiem sakysiu, kad man viskas gerai, bet vistiek padarysiu ką noriu”. Buvo pripažinęs, kad jam reikalinga psichologo pagalba, tačiau kai suderinau vizitą su gydytojais pas juos neapsilankė teigdamas, kad neturi laiko. Noriu prašyti Jūsų pagalbos. Patarkit kaip bendrauti su tokiu žmogumi. Kaip kalbėti kai prasideda kalbos apie savižudybę, kaip dar labiau stengtis jį palaikyti. Po skyrybų praėjo trys savaitės, tačiau situacija nelabai gerėja. Bijau prarasti artimą ir svarbų žmogų.

Atsakymas: Labas, Suprantu, kad gali būti labai neramu dėl draugo. Išsiskyrimas ir gedėjimas mirusio žmogaus sukelia labai panašius jausmus. Žmogus gali prarasti norą gyventi ne tik dėl prarasto santykio, bet ir dėl žlugusių svajonių, ateities planų, kurie buvo susiję su tuo žmogumi.

Sakai, kad tavo draugas neslepia nuo tavęs, kad jam sunku, labai svarbu, kad išklausai žmogų, kad jis turi bent vieną žmogų, kuris jį palaiko, kuriam gali atsiverti, ir tai esi tu. Suprantu, kad ir tau gali būti sunku susidoroti su tokia situacija, atsiranda baimė dėl draugo. Labai gerai, kad suderinai vizitą su psichologu, sakai, kad draugas pripažįsta, kad jam reikia psichologo pagalbos, tai gal jis sutiktų pats užsiregistruoti pas gydytoją? Nes dabar gali būti taip, kad jis perkelia atsakomybę tau, o pats pasirenka aukos vaidmenį, kad aš esu vargšas ir nieko negaliu. Todėl jį reikia įgalinti patį ieškoti pagalbos ir kibtis į gyvenimą.

Tačiau pagalba jam yra labai svarbi, nes kiekviena mintis, pasisakymas apie savižudybę parodo, kad tai tikrai gali būti įvykdyta, jeigu draugas visgi nesikreips pas psichologus, gal norėtų kreiptis pagalbos į vieną iš psichologinės paramos projektų: klausau.lt.

Sakai, kad praėjo trys savaitės, tai yra visiškai normalu, kad jo būsena yra tokia, nes, kaip ir gedėjimas po artimo žmogaus mirties, taip ir išsiskyrus, gali užtrukti metus, kartais net ilgiau, bet palengvėjimas vis tiek ateina.

Linkiu tau stiprybės išklausant draugą,
Psichologė Aistė Jankauskaitė