Emocinis gruntavimas

Gyvenime sutinkame begales įvairiausių dalykų. Visus galima suskirstyt į dvi kategorijas: vertinga ir nevertinga. Kaip nebūtų keista, bet vertę suteikia mums ne protas, o emocijos, jausmai. Emocijų yra labai platus spektras, tačiau apibendrinus, vėl gi, galime išskirti dvi pagrindines jų kategorijas: malonios arba nemalonios (kažkas mus traukia arba atstumia/erzina).

Emocijas turi ne tik žmogus, bet ir gyvūnai. Jos suteikia suvokimą, kas teisinga, o kas ne, padeda priimti sprendimus. Emocinis intelektas (EQ) yra gerokai senesnis nei IQ.

Emocijos verda nuolat, jų dėka komunikuojame su aplinka. Mūsų galvose nuolat veikia tai, ką kartais vadina „patikimo matuokliu“ (like-o-meter). Kaip rašė Paskalis „Žmogus arba sudomina, arba erzina.“ (Paskalis, 1997, 24p.). Jei ragaujame naują vaisių jaučiame malonų saldumą, „patikimo matuoklis“ rodo: „man patinka“. Jei pajuntame kartumą, kyla nepasitenkinimo pliūpsnis. Šiuo atveju neprireikė kažkokių racionalių argumentų – pakanka vien vien malonumo ar nepasitenkinimo blyksnių.

Moksliniai tyrimai atskleidė įdomų reiškinį, vadinamą „emociniu gruntavimu“ [affective priming]. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyviai turėjo sėdėti priešais kompiuterio ekraną ir žiūrėti į jo centre esantį tašką. Kas kelias sekundes virš taško trumpai parodomas žodis. Jums tereikia paspausti klavišą kaire ranka, jei žodis reiškia ką nors gerą ar malonaus (pavyzdžiui: sodas, viltis, juokas), arba dešine ranka, jei – blogą ar nemalonaus (pavyzdžiui: mirtis, tironija, nuobodulys). Atrodo, nesunku, tačiau dėl tam tikrų priežasčių, kompiuteris pagauna žmones akimirką ilgiau dvejojančius. Taip įvyksta dėl to, kad prieš pasirodant kai kuriems žodžiams, vos kelioms šimtosioms sekundės dalims, ekrane parodomas kitas žodis, kuris yra žemiau sąmoningo suvokimo lygmens. Nors sąmonė šio žodžio neužfiksuoja, bet pasąmonė spėja perskaityti puikiai. Jei tai buvo neigiamas žodis, tarkim baimė, tai po jo rodomas žodis sodas, žmogus vertindamas užtruks ilgiau, kol nuspręs, kaip šį žodį įvertinti, nes „patikimo matuokliui“ prireiks daugiau laiko įvertinimui. Jie po tokio nemalonaus nematomo intarpo seks nemalonus žodis – apsispręsite gerokai greičiau nei paprastai spausti dešinės rankos klavišą [Bargh ir kt., 1996; Fazio ir kt., 1986].

20 a. 9-ajame dešimtmetyje „emocinio gruntavimo“ eksperimentas atskleidė netiesioginio tyrimo galimybes psichologijoje. Tapo įmanoma, apeinant sąmonę, kreiptis tiesiai į pasąmonę. Viename iš eksperimentų buvo tirti žmonės, teigiantys neturį dėl juodaodžių jokių išankstinių nuostatų. Tyrėjai nustatė, kad nepaisant amžiaus, socialinės padėties, ir politinių įsitikinimų, amerikiečiai į juodaodžių veidus ar kitus su afroamerikiečių kultūra susijusius vaizdus ir žodžius reaguoja neigiamų emocijų blyksniu. Nors buvo ir tarp pačių afroamerikiečių užslėptas neigiamas nusistatymas, vis gi, apibendrinant, afroamerikiečiai pasirodė labiau nešališki kitų rasių atžvilgiu [Nosek, Banaji ir Greenwald, 2002]. Paeksperimentuoti ir ištirti save galite šiuo adresu: www.projectimplicit.com.

Vieną keisčiausių „patikimų matuoklio“ veikimo apraiškų atskleidžia Bretto Pelhamo [Pelham, Mirenberg ir Jones, 2002] tyrimai. Jis aptiko,kad patikimo matuoklį paskatina įsijungti paties žmogaus vardas. Kai tik pamatome ar išgirstame žodį, primenantį mūsų vardą, mažytis pasitenkinimo impulsas nukreipia mūsų mąstymą tam dalykui palankia linkme. Todėl žmogus vardu Denis, svarstydamas apie būsimą profesiją, veikiausiai galvos apie kažką panašaus į dentist (angl. dantistas), o Lorensas ( Lawrence) apie lawyer (angl. Teisininkas) ir panašiai. Didesnė tikimybė, kad jei reiks rinktis, tarp panašių galimybių, kur keltis gyventi, tai  Džordžas ir Džordžina vyks į Džordžiją.

B. Pelhamo tyrimų išvados teigia, kad trims svarbiausiems sprendimams mūsų gyvenime – ką veikti, kur gyventi ir su kuo tuoktis – daugumai mūsų gali turėti svarios įtakos toks nereikšmingas faktorius kaip vardo skambesys.

Parengė: Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Šaltiniai:Jonathan Haidt. Laimės hipotezė: dešimt geriausių idėjų iš praeities, kaip tapti laimingam. Vilnius: Metodika. 2011, 37-38 p. Blezas Paskalis (1997). Mintys. Vilnius: Aidai.