Esu daug savo brangaus laiko pardavusi labai pigiai

4 Responses

  1. Ėjau pro šalį :) parašė:

    Aš dar tik žiemą baigsiu psichologijos studijas, bet jau žinau, kad jei žmogus sako, kad yra „visiškai palūžęs”, „labai pavargęs”, jį kamuoja abejonės dėl ateities ir jis prisipažįsta, kad bijo nugrimzti į depresiją, tai reikėtų ne pamokslauti apie profesijos keitimą, neišlaidavimą ir GERIAUSIAI „nosį aukštyn”(!!!), o pasiūlyti jam kreiptis psichologinės konsultacijos! Nežinau, ką baigusi ponia Audronė, bet man psichologija net nekvepia ;) Liūdna tiesiog skaityti tokį atsakymą žmogui, kuris prašo pagalbos…

    • Pritariu.. parašė:

      ‘Ėjau pro šalį’ 10 balų už komentarą.. Taip pat ėjau pro šalį, o psichologija tik mėgėjiškai domiuosi, bet matosi, kad rašinys arba per miegus parašytas arba per 5 minutes, nes ir gramatinių klaidų netrūksta…

  2. vdas parašė:

    Oi ne, nereikia nieko kaltinti, kad va, nėra aukštojo, va švaistau laiką, va pavargstu, nes kai tai pateikiama aplinkiniams ir kitiems, tada kaip tik ir tampama „ta, kuri dejuoja ir bijo darbo”. Nesvarbu, kad tai reiškiasi kaip pyktis ar teisėtas pasipiktinimas. Ne? Paklauskite pikto žmogaus parduotuvėje, kas nutiko. Atsakys, kad va, pardavėja nusuko, va prastai skaičiuoju ir panašiai. Ar tai ne paguodos užuojautos ieškojimas, dejavimas? Deja deja, nusuko, deja deja nebėra, deja deja visi tokie. Taigi, pirma sėkmės kregždė – liautis pykus ir išmesti visas „24 valandas & Co.” iš dienotvarkės. Ten pat palydėti ir žinias iš Seimo. Jei nedalyvaujama visuomeninėje organizacijoje, tada tai NIEKAIP NIEKAIP NIEKAIP nė vieno neliečia! Antra sėkmės kregždė – ieškoti sprendimo savo problemoms, o ne pažįstamų, draugų ir šeimų, kuriose auga vaikai ir tėvai turi po 3 darbus kiekvienas – jų problemos visai kitokio pobūdžio – neverta stengtis perprasti iš kokio šaltinio jie semiasi jėgų. Trečia kregždė, tai laisvės suvokimas, kad pirma ir antra kregždės išties nė viena nėra Tavo problema. O gal niekada ir nebuvo? Nepavyks galvoti sunkiomis mintimis ir džiaugtis savo darbu. Ne darbas ir teikia džiaugsmą, o džiaugsmas kyla dėlto, kad žinai, kad darai tai, ką turi, moki ir išmanai kaip padaryti. Todėl čia telieka atsakyti į kelis klausimus Kas? Aš. Ką? Darau. Kaip? Darau. Kur? Darau. Kiek? Darau. Kada? Pradedu.

  3. Komentaras "Einančiai pro šalį" parašė:

    1. Iš tavo uždėtos šypsenėlės nepanašu, kad tau liūdna.
    2. Matyt per psichodiagnostikos kursą, jei išvis tokį turėjai, praklausei, kad psichologas nediagnozuoja, tai padaryti gali tik psichiatras. Be to, tai daroma pagal tam tikrą metodiką, o ne iš viešo laiško internete.
    3. Užsipuoli žmogų kuris savanoriškai darbuojasi visuomenės labui ir gaišta savo asmeninį laiką, kad kažką gero padarytų žmonėms. O ką gauna mainais? Pašaipas ir įžeidimus? Net jei ir suklystų kažkame, tai, kaip būsimam psichologui, ar dera pult už tai? Pamąstymui…
    4. Jei išties supranti ką padarei, derėtų atsiprašyti Audronės.

    Rekomendacija ateičiai: kad ir kaip knieti – prikąst liežuvį, pagalvot apie savo veiksmų priežastis, galimas pasekmes ir tik tada imtis to ką ketinai daryti… Visus kategoriškus savo teiginius pabaik klaustuku. Sveikesnė busi visom prasmėm.. Sėkmės moksluose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *