Jaučiuosi tuščia ir be paskirties, kankinu save vienatve

0 (0)

Klausimas: Laikau save sveika paaugle abituriento suole. Tačiau pastaruoju metu esu nesavame kailyje. Jaučiu, jog kažkas manyje gęsta, lyg žūsta, bet neprašo pagalbos. Manau, jog istorija prasideda ties keliais įvykiais kurie nutiko šiais metais. Netekau keleto artimų draugų. Viena iš jų, artimos bičiulės kalytė, kuri dažnai mane palaikydavo, kad ir negalėdama kalbėti, savo tauria ir galinga siela. Vaikystėje aš to nesupratau, tai paaiškėjo tik su ja atsisveikinus.

Po šio įvykio aptikau savyje vidinį chaosą, jausmą, jog esu visiškai nestabili ir suteršta. Supratau, jog tai buvo vienatvė. Ji mane aplankė jau ne pirmąjį kartą. Bet iki šiol visi vienatvės pasirodymai būdavo malonūs ir aš nepaisydavau stereotipo „vienatvė – kančia”. Aš mėgau vienatvę, ji buvo man draugė. Ji manęs neliūdindavo. Tačiau šis kartas tapo kitoks.

Nors turiu draugų, nuostabią šeimą ir namus, tačiau jaučiuosi tuščia ir be paskirties. Būsimi egzaminai prisideda prie sumišimo. Ir šis faktas mane labiausiai baugina, kai esu tokioje pozicijoje. Nesu pasiruošusi emociniam smūgiui, negaliu leisti sau būti nugalėtai tada, kai turiu būti pačioje geriausioje pozicijoje. Nors visada esu gyvybinga ir aktyvi, šiuo metu slapstausi po šimtu kaukių, kurios verčia jaustis dar blogiau. Vengiu visų, jaučiu norą visus atstumti, nors ši situacija net neturi svaraus argumento. Esu beviltiška ir dažnai nusivylusi savimi, kankinu save vienišumu. Atrodo, pasinaudoju ginklu, kurį primigtinai man siūlo vidus. Negaliu taip toliau irti prieš tuos, kurie visada mane palaikė.

Tikiuosi atsakymo sulauksiu ir nusiraminsiu.
Pagarbiai Odeta (vardas pakeistas)
Ačiū

Komentuoja psichologė Aistė Jonušaitė:

Sveika, Odeta,

iš Tavo laiško suprantu, kad šiuo metu jautiesi vieniša, sumišusi, nerami, nusivylusi, Tave apėmęs beviltiškumo jausmas. Natūralu, kad taip jautiesi, nes stresą kelia būsimi egzaminai, be to, netekai kalytės, kuri Tau buvo artima ir brangi.

Gyvūno netektis gali būti tokia pat skaudi kaip ir artimo žmogaus netektis. Kaip suprantu, kalytę turėjai nuo pat vaikystės. Sakai, kad jautei jos palaikymą ir ji Tau buvo kaip atrama. Todėl suprantama, kad dabar, netekusi atramos, gali jausti beviltiškumą, chaosą, sumišimą. Taip pat mini vienatvę, kuri anksčiau Tau būdavo maloni, tačiau šiuo metu tapo kančia. Šiuo metu Tau galėtų padėti buvimas su žmonėmis, bendravimas, pokalbis su artimu žmogumi. Sakai, kad dabar visų vengi ir nori visus atstumti – tokie jausmai suprantami, nors tuo pačiu jie Tave verčia jaustis blogiau.

Artėjant egzaminams, beveik visi abiturientai nerimauja, jaučia stresą. Tai natūralu, nes atrodo, kad egzaminai gali nulemti visą gyvenimą, nuo jų priklausys ateitis. Nežinau, ar tai Tave paguos, bet egzaminai svarbiausi būna tik juos išlaikius. Vėliau gyvenime – tai tik skaičiukai popieriuje. Iš to, kad sakai, jog turi „būti pačioje geriausioje pozicijoje“, panašu, kad egzaminai Tau atrodo svarbūs ir norisi juos išlaikyti kuo geriau. Vis tik perfekcionizmas, siekis būti geriausiai kartais gali pakišti koją. Tai gali išvarginti, o kai būname pavargę, paprastai ir pasirodome prasčiau.

Svarbu, kad šiuo metu surastum būdų, kurie Tau padėtų atrasti ramybę. Galbūt turi kokių nors pomėgių, kurie Tau padeda atsipalaiduoti? Svarbu, kad gyvenime vyrautų ne tik mokslai ir ruošimasis egzaminams. Norint sėkmingai išlaikyti egzaminus, svarbus ir poilsis. Kartais gali graužti kaltės jausmas, kad ne mokaisi, o užsiimi kitomis veiklomis, poilsiauji. Bet iš tiesų kol mes užsiimame kitomis veiklomis, mūsų smegenys fone ir toliau dirba. Mokymasis niekur nedingsta – žinios yra apdorojamos ir įsisavinamos netgi mums ilsintis. Ypač svarbus yra miegas, todėl svarbu, kad jo turėtum pakankamai. Atsipalaiduoti gali padėti fizinis aktyvumas, piešimas, muzikos klausymasis, pasivaikščiojimas ar bet koks Tavo pomėgis. Taip pat gali būti svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą ir įpročius.

Svarbu, kad šiuo metu neliktum viena ir pasidalintum savo rūpesčiais su artimu žmogumi. Pokalbis gali suteikti palengvėjimą ir padėti pažiūrėti į situaciją iš kitos pusės. Jeigu jauti, kad vien pokalbio su artimu žmogumi neužtenka, gali kreiptis į psichologą, su kuriuo galėtum pasikalbėti apie kalytės netektį ir streso įveikimą. Psichologą gali rasti savo mokykloje, arba gali kreiptis į privatų psichologą.

Linkiu pasirūpinti savimi ir atrasti vidinę ramybę.
Psichologė Aistė Jonušaitė | psicho-logija.blogspot.lt
El. paštas aiste.psichologe@gmail.com
Iliustracija: Himanshu Singh Gurjar