Nulinis taškas
Karu „Nulinis taškas” (2016)
Išleido: Dominicus Lituanus
Vertė: Kristina Bykovienė
Puslapiai: 344
Tai knyga galinti išgelbėti gyvenimus, tokios knygos man labai trūko paauglystėje, tai jaunimo romanas pačiu geriausiu požiūriu, skamba „Nulinio taško” recenzijose.
Estų rašytojo Karu knygoje pasakojama istorija apie iš probleminės šeimos kilusį ir prastą mokyklą lankiusį septyniolikmetį Johanesą, kuriam pasiseka įsiprašyti į vieną elitinę Talino mokyklą.
Tačiau susiklosto taip, kad savo naujojoje klasėje jis tampa atstumtasis. O kai iš po pamatų išsprūsta visi trys kertiniai akmenys, ant kurių laikosi Johaneso pasaulis – namai, draugai ir mokykla, – jis pasijunta atsidūręs nuliniame taške, tokiame, kai esamas gyvenimas pasirodo tiesiog nebepakeliamas. Ir visgi Johanesas randa jėgų nepalūžti.
Kas mano gyvenime šiuo metu yra gero? Tikrai, kas?
- Na, pavyzdžiui, aš nesu aklas.
- Neprivalau kiekvieną dieną suvalgyti dviejų kibirų šūdų.
- Turiu dvi rankas, dvi kojas.
- Mano kūnas ne ištisai šašuotas.
- Man neniežti kiauras dienas.
- Negyvenu su dideliu kuolu subinėj.
- Neprivalau valgyti savo senelės kojų nagų.
- Nesu daržovė.
- Mano šalyje nevyksta karas.
- Nesu nuolat alkanas.
- Nesu liliputas.
- Didelis žvėris nėra bandęs sudraskyti mano veido.
- Aš negyvenu urve.
- Neprivalau gerti niekieno myžalų.
- Nesu nei albinosas, nei plikis.
- Mano kiušai nusileido laiku.
- Mano pilve nėra šakutės.
- Neprivalau visą laiką valgyti be galo sūriai.
- Manęs netroškina.
- Ausyse negirdžiu amžino riksmo.
#
„Mokykla yra geras išradimas, nes dėl jos pailgėja mūsų jaunos dienelės. Tikriausiai teko girdėti, kad kai linksma, laikas tiesiog lekia? O mokyklos jau pati priedermė tokia, kad ji neteikia malonumo, todėl laikas čia tempiasi ir jaunystė pradeda atrodyti ilgesnė. Ačiū tau, mokykla.”
#
„Nežiūriu į ateitį ir retai apgailestauju dėl praeities, nes niekada nežinai, kas gali išeiti į gerą.”
#