Kaip charakterio savybės susijusios su imunitetu?
Mūsų asmenybė nulemia, kaip mes sąveikaujame su aplinkiniu pasauliu, kuriame savo gyvenimą ir susidorojame su stresu. O ar egzistuoja koks nors ryšys tarp charakterio savybių ir sveikatos?
Charakteris ir asmenybės tipas nulemia tai, kaip mes gyvename, bendraujame su aplinkiniais, kopiame karjeros laiptais ir kaip elgiamės įvairiose situacijose. JAV ir Didžiosios Britanijos psichologai pabandė išsiaiškinti, ar žmogaus asmeninės savybės kaip nors susijusios su jo sveikatos būkle.
Tyrime, kurio rezultatai buvo publikuoti žurnale „Psychoneuroendochrinology“, dalyvavo 121 žmogus. Eksperimento pradžioje mokslininkai nustatė, kiek stipriai išreikštos pagrindinės asmeninės savybės (ekstraversija, nerimas, atvirumas, gebėjimas nusileisti, sąžiningumas, atsargumas) kiekvieno tyrimo dalyvio charakteryje. Paskui buvo paimti kraujo mėginiai siekiant išsiaiškinti genetinius veiksnius, kurie tiesiogiai veikia organizmo imuninę sistemą.
Išnagrinėję duomenis, mokslininkai aptiko įdomių sutapimų. Paaiškėjo, kad atvirų ir komunikabilių žmonių kraujo tyrimo rezultatai atskleidė, kad jie gali pasigirti stipria imunine sistema. Tie tyrimo dalyviai, kurių imunitetas yra silpnas, nepasižymėjo sąžiningumu ir atsargumu. Kitaip nei buvo tikėtasi, mokslininkai neaptiko įrodymų, kad tik neigiamos charakterio savybės (tokios kaip nerimas) neigiamai veikia imunitetą.
Notingamo universiteto Medicinos fakulteto profesorė Kavita Vedhara, vadovavusi minėtam tyrimui, gautus rezultatus aiškina taip: „Tyrimo metu gautų duomenų analizė rodo, kad ekstraversija buvo susijusi su stipriau išreikštais prouždegiminiais genais, kurie yra imuninės sistemos dalis.
Tokia charakterio savybė kaip sąžiningumas, priešingai, mažino prouždegiminių genų ekspresiją. Kitaip tariant, žmonės, kurie, mūsų manymu, dėl savo socialiai orientuotos prigimties (tai yra, ekstravertai) turėjo dažniau susidurti su infekcijomis, iš tikrųjų turėjo stipresnę imuninę sistemą, galinčią veiksmingai kovoti su virusais“. Tuo tarpu visais atžvilgiais atsargūs tyrimo dalyviai stipriu imunitetu pasigirti negalėjo“.
Tačiau profesorės K. Vedharos teigimu, sunku pasakyti, kas šiuo atveju yra priežastis, o kas – pasekmė. Gali būti, kad komunikabilių žmonių imuninė sistema prisiderina prie daugybinių socialinių kontaktų su aplinkiniais (kuo daugiau kontaktuojama, tuo didesnė rizika gauti infekciją). Tuo pat metu ir stiprus imunitetas, teigiamai veikiantis savijautą, gali būti ta sąlyga, kuri skatina rinktis aktyvų gyvenimo būdą.
Parengė: delfi.lt