Kaip ir kodėl mus veikia muzika?

3.7 (3)

Wayhomestudio / Premium license

Nors seniausia melodija (hurianų himnas) siekia tūkstantmečius, graikai garsų pagalba dar senovėje gydė įvairias ligas, muzikos poveikio mums klausimas mokslo pasaulyje vis dar aktyviai sprendžiamas. Kaip mus veikia muzika? Kodėl ji mus veikia? Kodėl skirtingus žmones, skirtingu laiku ji veikia skirtingai?

Šie ir daugelis kitų klausimų tapo filosofijos, psichologijos, muzikologijos, neuromokslų ir naujų emocinių stimulų galimybių ieškančių neuromarketingo tyrimų objektais.

Žvelgiant į tyrimus, atliktus šia tema, pastebima didi rezultatų įvairovė. Pavyzdžiui Hunter ir kt. (2010) atlikę tyrimą su skirtingomis liūdesį (minoras ir lėtas tempas) ar laimę (mažoras ir greitas tempas) koduojančiomis muzikinėmis ištraukomis atrado, kad dalyviai savas emocijas vertino padidėjusiu laimės lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios laimę ir padidėjusiu liūdesio lygmeniu, klausantis muzikos, koduojančios liūdesį. Visgi, liūdna muzika, kaip teigia Vuoskoski ir kt. (2012), gali kelti ne tik neigiamas emocijas. Be liūdesio, ji kelia daug pozityvių, estetinių emocijų, tokių kaip nostalgija, ramybė ir nuostaba.

Svarbu pastebėti, kad muzikos poveikis emocijoms yra universalus reiškinys. Multikultūriniame kontekste Cowen ir kt. (2020) atliktas muzikos poveikio emocijoms tyrimas atskleidė tai, kad emocija, kurią sukelia muzika skirtingose kultūrose yra tapati, tačiau jos kryptis (teigiama/neigiama) ar intensyvumas – gali skirtis.

Tyrimai atlikti naudojantis elektroencefalografu, vertinančiu smegenų veiklos aktyvumą klausantis muzikai atskleidžia, kad skirtingos muzikos skambėjimas aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Pavyzdžiui, pakili muzika aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį, liūdna, priešingai – kairįjį. Tuo remdamasis audiologas Heon (2016) tvirtina, kad muzikinio fono poveikis gali būti labai įvairus – skatina dopamino išsiskyrimą, daro įtaką mūsų elgsenai, suvokimui, padeda atsipalaiduoti, skatina kūrybiškumą, sustiprina ar prislopina esamą emociją, kuria ne tik individualią bet ir bendrą grupės nusiteikimą.

Kaip teigia Scherer ir Zentner (2001), muzika emocine prasme atlieka dvejopą rolę – koduoja ir perduoda bei sukelia emociją. Tai, kokią emociją individualus muzikinis kūrinys koduoja, priklauso nuo skirtingų su muzika siejamų charakteristikų visumos. Čia išskiriami individualūs garsai ir tonai, muzikos tempas, ritmas, garsumas. Tačiau tai, kokią emociją muzikinis kūrinys sukels klausytojui gali nustebinti. Perteikimas gali priklausyti nuo kūrinio atlikimo vietos, laiko ir motyvo. Taip pat išskiriamos ir įvairios su klausytoju susijusios ypatybės (demografinės ar psichografinės asmens savybės), muzikos klausymosi tikslai ar muzikinis išprusimas.

Suprantama, kad emocinė žinutė, kuri perduodama per muziką, gali suveikti nenuspėjamai dėl dar bent kelių priežasčių. Van den Tol ir Ritchie (2014) nurodo, kad kai kurie kūriniai, dėl jų asociacijos su įvairiais visuomeniniais įvykiais (pvz. religinės ceremonijos), gali kelti nuspėjamas emocijas, tačiau muzikos savybė sukelti prisiminimus, gali kurti ir nenuspėjamas reakcijas bei individualias emocijas dėl asmeninių klausytojo patirčių. Kita vertus, klausytojai dažniausiai muzikos klausosi jau turėdami vienokį ar kitokį emocinį foną. Sloboda ir Juslin (2001) teigia, kad tokiu būdu muzikoje koduojama emocija gali būti perduodama klausytojui, arba, kaip teigia Scherer ir Zentner (2001), gali pratęsti ar kurti visiškai naujas emocijas.

Tam, kad suvokti kaip muzika geba paveikti mūsų emocinę savijautą, Juslin & Västfjäll’s (2010) sukonstravo BRECVEM modelį. Modeliu aiškinami tokie procesai kaip:

• Smegenų kamieno refleksas (Brain Stem Reflex) – žymi procesą, kurio metu smegenų kamienas perima muzikos akustines savybes kaip galimo svarbaus ar neatidėliotino įvykio signalą (pvz. staigūs, garsūs, disonuojantys garsai, kurie įaudrina klausytoją).
• Ritminis įtraukimas (Rhythmic Entrainment) – žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia emociją, nes galingas, išorinis ritmas veikia tam tikrą vidinį klausytojo kūno ritmą (pvz., širdies ritmą), taip, kad pastarasis ima sutapti su išoriniu.
• Vertinimo sąlygotumas (Evaluative Conditioning) – žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia teigiamą ar neigiamą emociją su kuria kūrinys buvo pakartotinai asocijuojamas (pvz. žadintuvo garsas).
• Emocinis užkratas (Emotional Contagion) – žymi procesą, kurio metu muzikos kūrinys sukelia emociją, nes klausytojas suvokia emocinę muzikos išraišką (pvz. himnas), o tada imituoja šią išraišką viduje.
• Vizualiniai įsivaizdavimas (Visual Imagery) – žymi procesą, kurio metu klausytojui emocijos kyla dėl mintyse kuriamų vaizdinių (pvz. kraštovaizdžio), kuriuos inspiruoja klausoma muzika.
• Epizodinė atmintis (Episodic memory) – žymi procesą, kurio metu klausytojui kyla emocijos, nes muzika sukelia atsiminimus apie konkretų gyvenimo įvykį (pvz. vaikystės patyrimai).
• Muzikinė nuojauta (Musical expectancy) – žymi procesą, kurio metu emocija klausytojui kyla dėl jo pateisinto ar nepateisinto lūkesčio sietino su tam tikromis specifinėmis muzikos savybėmis.

Taigi vertinant muzikos savybes sukelti ir perteikti emocijas tyrėjai sutaria, kad koduojamos ir perimtos emocijos sąsaja egzistuoja, tačiau ne visada yra tapati (Hunter ir kt., 2010), kas skatina detaliau analizuoti įvairių muzikos kūrinių poveikį skirtingas charakteristikas turintiems žmonėms.

Parengė dr. Justinas Kisieliauskas

Šiame kontekste Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija bei foninės muzikos transliavimo platforma Shakespeare Music vykdo mokslinį tyrimą, kurio metu siekiama nustatyti foninės muzikos poveikį emocijoms. Kviečiame prisijungti prie tyrimo, kurio metu girdėsite muzikinius kūrinius ir būsite kviečiami atsakyti į įvairius su muzika ar muzikos skambėjimo vietomis susijusius klausimus.

Anketos nuoroda: https://misc.lmta.lt/shakespeare-music/

Šaltiniai:

• Cowen S., Fang X., Sauter D.,Keltner D (2020). What music makes us feel // PNAS Proceedings of the National Academy of Sciences Jan 2020, 117 (4)
• Gabrielle, A.; Stromboli, E. (2001). „The influence of musical structure on emotional expression” // Music and Emotion: Theory and Research
• Hunter, P. G.; Schellenburg, E. G.; Schimmack, U. (2010). Feelings and perceptions of happiness and sadness induced by music: Similarities, differences, and mixed emotions”. // Psychology of Aesthetics, Creativity, and the Arts.
• Scherer, K. R., & Zentner, M. R. (2001). Emotional effects of music // Music and emotion: Theory and research
• Sloboda, J. A.; Juslin, P. N. (2001). „Psychological perspectives on music and emotion” // Music and Emotion: Theory and Research
• Van den Tol, A. J. M., Ritchie, T. D. (2014) Emotion memory and music
• Vuoskoski, Jonna & Thompson, William & Mcilwain, Doris & Eerola, Tuomas. (2012). Who Enjoys Listening to Sad Music and Why?. Music Perception