Kaip surasti tą prarastąją motyvaciją ir kryptingai siekt tikslo?

Dancer wearing one ballet shoe and one sneaker

Foto: © Chad Springer/Corbis

Klausimas: Niekad nekilo mintis, jog teks prašyt kažkieno pagalbos, bet tiesiog pradedu suprast, kad pati su šita „bėda” nebe susitvarkysiu…

Tikriausiai tai įvardinčiau kaip  motyvacijos stoką, kuri pradeda varyt mane į neviltį ir, regis, nieko negaliu padaryti pati. Kasryt išjunginėju žadintuvą iki paskutinės akimirkos, kol žinau, kad vos spėsiu susiruošti, ne itin atidžiai išklausau ką dėstytojai kalba (šį bei tą pasižymėdama, nes žinau, kad kas nors tikrai pasidarys konspektą ir juo pasidalins..) Kasdien visa medija (kompiuteriai, telefonai, televizoriai ) trukdo susikoncentruoti į mokslą ir vos pradėjus kažką mokintis – sugalvoju begalę nereikšmingų ir nebūtinų dalykų, kuriuos bėgu atlikt viską metus. Taip kiekvieną vakarą „graužiu” save nieko nepadarius ir pažadu, kad rytoj bus kitaip, bet kitą dieną ta pati istorija kartojasi… Kaip surasti tą prarastąją  motyvaciją ir kryptingai siekt tikslo?..

Gintarė

Atsakymas: Sveiki, Gintare. Iš laiško matyti, kad Jus tokia situacija vargina ir veda veikiausiai į niekur. Iš to ką anksčiau darėte lengvai, dabar daugelis darbų atrodo neįveikiami, atliekami sunkiai arba tiesiog lieka nepradėti, nepadaryti ir tai Jums suteikia psichologinį diskomfortą – savigraužą.

Daugelis iš mūsų galime prisiminti gyvenimo situaciją, kai nusprendę kažką nuveikti suplanuojame kaip ir kada tai darysime ir po kurio laiko viską metame, kažkodėl grįžtame prie to paties. Ar tai gali reikšti, kad persidirbome ir organizmas natūraliai nori „atostogų“, ar veikla kuri mus domino neneša norimo rezultato, o gal tampa nebeįdomi, išsemta ir reikalauja pokyčių?

Kažkur buvusi motyvacijos banga dingsta ir rankos tiesiog pačios nusileidžia. Pasiteisiname, jos darysime tai kitą dieną, dabar neužtenka laiko ir panašiai. Tačiau neplanuojant savo dienos darbų žmogus po truputi grimzta, pats to nejausdamas, į beviltiškumą. Vis sunkiau tampa ką nors nuveikti, suspėti, tad vis dažniau nebesilaikome duoto sau žodžio, o tuo pačiu ir įsipareigojimų prieš kitus.

Neįgyvendinant sau reikšmingų tikslų gali pradėti kamuoti depresiniai išgyvenimai (pažeminta nuotaika, liūdesys, nenoras imtis veiklos, užsikleidimas savyje ir kit.). Tai tarsi užburtas ratas – kasdien kartojame sau pažadus ir kasdien jų nepaisome.

Ar čia galima būtu kalbėti apie motyvaciją? Kas tai yra – reiškinys, būsena ar tam tikra elgsena? Paprastai manoma, kad motyvacija yra faktorių visuma, kurie sukelia, išlaiko ir valdo elgesį, kas leidžia pasiekti tam tikrą tikslą arba tiesiog verčia veikti. Tuomet ką daryti su tuo tinguliu ar nenoru, aptinkamu savyje?

Pirmiausia, siekiant tikslų, pajuskite kas Jumyse labiau dominuoja, vidinė ar išorinė motyvacija. Jeigu daugiau išorinė (pvz. tėvai nori, kad mokyčiaus, dėl kitų darau savo darbą ir t.t.), tai vieną dieną greičiausiai nustosite judėti į priekį. Stipriausiai veikia vidiniai motyvai (mokausi dėl savęs, man patinka ši būsima specialybė ir t. t.).

Peršasi mintis, kad motyvacija mumyse nėra susijusi su prievarta. Galima spėti, Jūsų Gintare atveju, kad polinkis vilkinti darbus kyla iš nepavykusios savimotyvacijos sistemos. Dažnai net nejausdami griauname savo pastangas, apsistatydami daugybe „turiu“, „reikia“ ir „privalau“. Išgaruoja bet koks noras ką nors daryti. neretai patys to nesuprasdami, naikiname norą veikti ir taip žlugdome save!

Yra keletas būdų kaip pakeisti šiuos neigiamus motyvacijos užraktus, kurie mums trukdo teigiamai mąstyti ir būti veikliems. Kaip minite savo laiške, problemos atsiranda jau ryte, kai tenka keltis iš lovos. Šioje situacijoje gali padėti tai, jog performuluosime nurodymus sau taip, kad juose neliktų prievartos žodžių. Pavyzdžiui, ryte lipant iš lovos, save galima būtų pamėginti įtikinti be prievartos, maždaug taip: „Išlipus iš lovos pasijusiu geriau, nors iš pradžių gali būti sunku“, „Privalau“ pakeitusi į „Noriu“ rodysite sau didesnę pagarbą. Pajusite orumo ir pasirinkimo jausmą sau. Suprasite, kad atlygio sistema veikia geriau ir ilgiau negu rimbas. Manau, kad toks požiūris padės pakelti motyvaciją.

Kitas būdas kaip pradėti mokytis, atlikti užduotis ar būti aktyviai per paskaitas susideda iš trijų etapų arba tiesiog iš kelių savarankiškų metodų kombinacijos.

I. Sąrašas. Susidarykite pranašumų ir trūkumų sąrašą, tarkime, kas bus jei dar vieną dieną praleisite lovoje, laiku nesikelsite ar neatliksite kažkokių kitų jums svarbių užduočių:

pranasumai-trukumai

Čia tik preliminarus lentelės pvz. su kelių pranašumų ir trūkumu įrašymu, jų gali būti ir daugiau, lentelė priklausys nuo to, ką įžvelgiate, kaip jaučiatės.

Viena vertus, motyvuojame save sudarydami vengtinos, nuostolingos veiklos trūkumų sąrašą, numatydami žalingas pasėkmes, kas vėliau gal būt pareikalaus dar didesnių pastangų, laiko, piniginių ar kitokių sąnaudų. Antra vertus, motyvuojame save aiškiau vizualizuodami pranašumus, būsimą veiklos naudą.

Pavyzdžiui, jei norite savarankiškai susikonspektuoti paskaitos metu dėstomą medžiagą. Pradedame nuo teigiamų pasekmių sąrašo sudarymo. Kuo daugiau surašysite, tuo geriau:

1. Mano raštas man labiau įskaitomas.
2. Nereikės prašyti draugių.
3. Nereikės išmesti pinigų kopijavimui.
4. Labiau save gerbsiu (ir t. t.).

II. Atsipalaidavimas. Vakare, jau gulint lovoje, atsipalaiduokite ir pamėginkite įsivaizduoti kokią nors gamtos vietą, kur Jūs jaučiatės gerai. Tai gali būti pajūris, miškas, pieva ir taip toliau. Pajuskite kaip atsipalaiduoja viso kūno raumenys, kojose, rankose, pirštų galiukuose. Pajuskite glembantį kūną, smingantį vis giliau ir giliau į patalus.

III.Vizualizavimas. Pabudus ryte prisiminkite malonaus atsipalaidavimo būseną. Tada įsivaizduokite, kad esate susikonspektavusi paskaitos medžiagą. Tuomet prisiminkite savo pranašumų sąrašą ir pakartokite jį maždaug taip: „Man patinka mano konspektas, vien jau todėl, kad aš pati jį susikonspektavau, džiaugiuosi jį matydama, jis man mielas ir įskaitomas. Nuo šiol atsisakau prašytojos vaidmens ir tai man suteikia daugiau pasididžiavimo savimi, aš esu laisva nuo minčių apie tai, pas ką dabar gausiu paruoštą konspektą…”

Ši įpročio transformacija grįsta neigiamų nuostatų pakeitimu į teigiamas. Metodą galima įvairiems tikslams, esant sunkumams pradėti sportuoti, sugalvojus mesti svorį ir t.t. Aštuoniems, iš dešimties, tai suveikia, o likusiems dviem – atsiveria galimybė išmėginti kitus savimotyvacijos būdus.

Taip pat yra svarbi apskritai nuolat vykstanti vidinė kalba, pvz:. „Jei aš nesimokinsiu – nebaigsiu mokslų, neturėsiu diplomo, negalėsiu turėti savo norimos specialybės“ (Neigiama motyvacija, stumianti nuo sekimų). „Jei aš mokinsiuos – turėsiu daug žinių, gausiu diplomą, galėsiu siekti karjeros“ (Teigiama motyvacija, pritraukianti link asmens).

Dažnai daugelis kelia sau klausimą apie tai ar padėtų susiimti jeigu kas mane kritikuotų, bartų, „stumtų“. Čia atsakymas paprastas – neigiami dalykai tik paskatins savigyną, norą pasišalinti, užsiskleisti, bet neaugins jumyse motyvacijos veikti. Viena išeitis – darbas su savimi, motyvuojant save labai svarbu suprasti – ko noriu, aiškiai nusistatyti tikslą, kelti realius tikslus, vengiant perdėtai aukštų reikalavimų (kurių galite neįveikti ir tik nusivilsite), svarbus saviorganizavimas, sudėtingus darbus smulkinkite į mažus žingsnelius, nustokite atidėlioti tai, ką galite padaryti šiandien, atsisakykite savęs lyginimo su kitais. Ir visų svarbiausia, ką turite nuveikti, po kiekvieno padaryto darbo ar pasiekto tikslo – tai save „paglostyti“, apdovanoti, pasidžiaugti ir pagirti save.
.
Pasidalinau savo įžvalgomis ir patirtimi, linkiu gero palankaus vėjo, gražių idėjų savo siekiams!
.
Sėkmės!
.
Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com

3 Responses

  1. Vilija parašė:

    Labai ačiū už straipsnį ir patarimus. Pati seniai galvojau, ką daryti, kad atsirastų noras daryti tai, ką reikia (tiksliau tai, ko noriu). Bandysiu pritaikyti sau.

  2. Anonimas parašė:

    Čia yra gryna savitaiga tik reiktų prideti kad darbant tai negali buti žodelio” NE” tai yra jai sau kartosi „aš nerukysiu” smegenys supras kaip „aš rukysiu”

  3. Tomas parašė:

    stai kas jum yra, kaip ir daugeliui zmoniu http://youtu.be/sauK6oJpIkw

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *