fbpx

Ar įmanoma sutarti su anyta?
0 (0)

4 Responses

  1. Danute parašė:

    Kažkaip tai labai saltas ir pragmatiškas straipsnis,autore turbūt pati turėjo problemų su anyta,nes neišgirdau nei vienos geros užuominos apie anyta.Trūksta meiles ir šilumos…

  2. Inga parašė:

    Apie kokią meilę ir šilumą, Danute, kalbate? Realybė ta, kad anyta dažnu atveju marčią laiko konkurente ir dažnai neapkenčia. Apie tuos atvejus ir kalbama kodėl taip yra. O išimtys tik patvirtina taisyklę.
    Tačiau mane domina tas klausimas kaip apsibrėžti ribas, jeigu jos galioja tik marčiai, o anytai jos neegzistuoja, ji iš tiesų jaučiasi pilnateisė savo sūnaus šeimos narė ir dar vyresnė (su neva tai gyveniumiška patirtim ir protu), kurią reikėtų gerbti vien dėl jos statuso. Viskas į vienus vartus…

  3. Regina parašė:

    Buvau daug prisiskaičiusi ir labai bijojau vyro mamos, tad iškart laikiausi šiokio tokio atsumo. Retkarčiais padovanoju dovanas, visada būtent tėvams parvežam lauktuvių už pagalbą atsidėkojam.
    Labai padėjo draugės patarimas, kuri pirma ištekėjo: reikia su vyro mama per daug nesuartėti, t.y. elgtis iš pradžių pagarbiai, ir netapti „draugelėmis”, nes tada prasidės problemos. Tai tuo ir vadovaujuosi, visad išklausau bet jei ir nesutinku tai nepasakau, kategoriškai neneigiu nuomonės. Iš turiu pasakyti, kad sutariame tikrai gerai, nesame per daug artimos bet abi viena kitą gerbiame, o ji kaip tik mane gina nuo vyro, liepia su manimi gražiai elgtis.
    Sudėtingesnė situacija su vyro seserimi, su kuria kaip ir esam draugai, dažnai susitinkam, bet iš jos pusės būna didelės pavydo scenos (kai tuokėmės, kai pirkom butą). Tai nors iš pradžių gerai sutarėm, dabar stengiuosi per daug nesuartėti ir palaikyti atstumą.
    Bet iš tiesų savo mamoje pastebiu tą anytos-marčios priešpriešą labiau. Kadangi mano brolis išsiskyrė ir labai pykosi, tai mama iš pradžių labai mėgo brolio žmoną, vėliau tai virto neapykanta, kaltinimais…Aišku, bėda tame kad ji neprotingai elgėsi, nes gyveno mūsų namuose, namų ruoša neužsiimdavo, mama jautėsi kaip tarnaitė. Kai skyrėsi nuolat skųsdavosi ja, kaltindavo dėl situacijos ir t.t. Nors iš tiesų ir mano brolis kaltas ir jo žmona buvo kalta kad taip atsitiko. Ir dabar jaučiu priešpriešą, kaltinimą jai, nors anūką myli…

  4. Giedre parašė:

    Niekam nelinkeciau mamytes sunelio… niekam!
    Telsto autore kaip tik labai issamiai ir su ne viena situacija aptaria santykius. Aciu Jums uz tai – radau klausimus i sau paciai keltus klausimus… lyg ir visada zinojau apie tai, kas parasyta:
    1. Jis vienturtis, ji issiskyrus=neturi savo gyvenimo, todel buvo kaip drauguste tryse. Per du metus nebuvo nei vieno savaitgalio, kad neatvaziuotu, arba vyra nesiulytu nuvaziuot pas ja… Neturejau laiko savo vyrui, nes savaites dienomis darba, savaitgali mamyte… Skudu labai. 35 m vyras paplonina balseli kalbedamas su mama, o uz salotos guzele puola antrakart buciuot ir apsikabinet.
    2. Slijo santykiai… bandziau kalbet su ja. Nuo tos dienos viskas galutinai ir su griuvo: cituoju, ka pasake vyras po musu su anyta pokalbio (jie greit susiskambina :))1 – o as galvojau, kad galesim buti drauges. 2 – as tave pazistu 34 m, o ji tave tik 2 m, nesamoniu prikalbejo ir tiek.
    3. Vyrui ji buvo pirma moteris, veikiau mane izeis, nei pasakys mamai, kad si savaitgali nevaziuotu pas mus…
    4. Susilaukem sunaus. Labai myli, tiesiog be proto be krasto :), bet per metus nepabuvo nei karto su anuku, lad isleistu mus su vyru kur nors. Visada prasedesavo po 2-4 val., atigerdavo arbatos, prakalbedavom ta laika, kazkiek (kol nepradedavo verkt) palaikydavo vaika ir tiek tos pagalbos… atimdavo laika is musu seimos, tolino musu su vyru emocini ir visoki kitoki rysi…

    Pati auginu sunu… jo… jau viena :( nes ilgiau to pakest negalejau. Labai tikiuos, kad tokia mama as jam niekada nebusiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.