Kaip žmogus gali pats sau padėti įveikti liūdesį?
Liūdesys, kaip emocija, yra tokia, kad laikui bėgant, o žmogui nieko nedarant, kad jis pasitrauktų, tik didėja ir pilka spalva nudažo vis didesnę žmogaus gyvenimo dalį. Tai nereiškia, kad reikia vengti liūdesio ar kitų neigiamų emocijų ar mėginti jas dirbtinai keisti, bet liūdesys neturėtų iš žmogaus atimti gyvenimo džiaugsmo ir suparalyžiuoti.
Kaip pats žmogus gali padėti sau įveikti liūdesį:
- Pažadinti savo kūno pojūčius. Žmonių, kurie pasineria į savo liūdesį, kūno pojūčiai nusilpsta. Žmogus tarsi plaukioja neigiamų minčių jūroje ir pamiršta, kad gyvena šioje žemėje. Įsižeminimas per kūno pojūčius žmogui gali padėti pajusti realybę ir pasijusti geriau. Tai galima padaryti liečiant skirtingus paviršius, uodžiant įvairius kvapus, ragaujant skirtingus skonius, klausantis muzikos ir stebint vaizdus, kurie kelia malonias emocijas.
- Užsiimti malonia veikla, net jei iš pradžių tai darysite automatiškai nejausdami malonumo. Tarkim, jei seniau Jums patikdavo gaminti valgyti, o dabar nesinori nieko daryti, tai pamėginkite iškepti pyragą ir pažiūrėkite, kaip keisis Jūsų nuotaika veiklos metu ar kai ragausite desertą. Kartais reikia kaip tam knygos personažui Miunchauzenui pakelti save už kasos ir iškelti iš balos. Yra dalykų, kurie daugumai žmonių teikia malonumą, tai gali būti: gamta, grynas oras, judėjimas, bendravimas, grožis, gyvūnai, muzika ir pan.
- Bendrauti. Reikia stengtis nelikti su savo liūdesiu vienam, atsiriboti nuo aplinkinių ir užsisklęsti savyje. Bendravimui rinktis malonius, pozityvius žmones, kurie mus gali suprasti, išklausyti ir palaikyti.
- Fiziškai pajudėti. Nėra tokio emocinio skausmo, kurio negalėtų įveikti fizinis krūvis. Netikite? Darykite pritupimus tol, kol galvoje neliks jokių minčių, tik raumenų skausmas kojose. Tinka bet koks fizinis krūvis: pasivaikščiojimas, bėgiojimas, aerobika ar intensyvus namų tvarkymas.
- Atrasti ir neutralizuoti mintis, kurios nuodija gyvenimą. Pradėti kaip sekliui stebėti savo proto darbą ir jo sukuriamas mintis. Reikėtų savęs paklausti tokių klausimų: „Kada nuotaika pablogėja?“, „Kokios mintys prieš tai atėjo man į galvą?“, Kokią iš to galima daryti išvadą apie mane?, „Ką tai sako apie mane, Mano gyvenimą ir ateitį?“, „Ko bijau, kad neatsitiktų?“, „Jeigu tai tiesa, kokio blogiausio dalyko dabar galima tikėtis?“, „Kokie vaizdiniai ateina į galvą šioje situacijoje, ką prisimenu?“, „Kiek mano mintys atitinka realybę“. Labai naudinga yra tikrinti ar mūsų mintys atitinka realybę, nes labai dažnai mintys nėra faktai, o tik mūsų proto produktai.
- Peržiūrėti savo dienotvarkę. Idealiu atveju žmogus per parą turėtų 8 valandas dirbti, 8 valandas ilsėtis ir 8 valandas miegoti. Miegas nėra poilsis. Taip pat kiekvieną dieną žmogus turėtų skirti laiko bendravimui, veiklai, kuri teikia malonumą ir veiklai, kuri gal ir nėra labai maloni, bet orientuota į tikslų įgyvendinimą, pvz.: mokslai, referato rašymas.
- Masažas. Fizinis prisilietimas gydo. Neliečiami kūdikiai nustoja valgyti ir augti. Mums reikia prisilietimų, kad gerai jaustumėmės, todėl masažas yra labai naudingas siekiant perkrauti savo smegenis ir atpalaiduoti kūną.
- Vanduo. Jis atpalaiduoja ir nuramina, leidžia nuplauti dulkes tiek nuo kūno, tiek nuo sielos. Tinka dušas, vonia, lietus, balos, ežeras ar baseinas.
Liūdesys yra normali emocija, aplankanti mus, kai kažką prarandame arba negalime turėti. Tačiau liūdesys neturėtų tapti drakonu suryjančiu visus malonius ir mums prasmingus gyvenimo dalykus.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė | psichologijoscentras.lt
Iliustracija: Pablo Varela