Karštas akmuo
4.7 (3)

Iliustracija: Colton Brown / Unsplash

Seniai seniai sudegė didelė biblioteka. Te išliko vienas rankraštis…

Daugelį metų jis dūlėjo vieno knygyno lentynos gelmėje ir niekas nekreipė į jį dėmesio, kol nepasikeitė krautuvėlės šeimininkas. Naujasis savininkas perrinko ritinėlius, rankraščius, knygas ir atsikratė nereikalingo šlamšto.

Taip rankraštis pateko į atsitiktinai praeinančio vargetos rankas. Prieš užkurdamas juo ugnį, kad pasišildytų, benamis pasmalsavo kas jame rašoma. Ten buvo sakoma, kad žmogus, kuris ras ant jūros kranto karštą akmenį, gaus gyvenime viską, apie ką tik svajojo.

Vargeta pasvarstė ir suprato, kad jam nėra ko prarasti, tad iškeliavo prie jūros. Ir kėlė jis akmenį po akmenio, bet buvo jie šalti, ir metė jis juos jūron. Taip bėgo dienos, savaitės, mėnesiai, metai. Ir štai, kartą, drebanti ranka palietė karštą akmenį. Jis jį pakėlė ir – kaip įpratęs sviedė toli į vandenis.

Neretai mūsų gyvenimas, kaip tas jūros krantas, kur diena po dienos ieškome savo likimo. Ir labai gaila, jei radę tai, ko ieškojom, kaip tas vargeta praeiname pro šalį, tik todėl, kad esam įpratę ieškoti, o ne surasti…

Įvertinkite!
[Balsavo: 3 Vidurkis: 4.7]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.