fbpx

Kartais kalbuosi su savimi, su įsivaizduojamais draugais. Ar man reikia psichiatro pagalbos?
0 (0)

2 Responses

  1. Sandra parašė:

    Labas, Vilma,

    Nemanau, kad tau yra psichinė liga, bet žinoma, tai tik mano nuomonė. Kodėl taip manau? Pirma, įsivaizdavimas ir kalbėjimas su savimi tarsi atskleidžia tavo norus, svajones, kurios nėra išsipildžiusios. Tarsi susikuri mažą savo pasaulėlį, kuriame jautiesi sava ir laiminga. Antra, daug žmonių susiduria su viešojo kalbėjimo baimė – tai natūralu. Trečia, savęs kritika ar gailėjimas gali rodyti, kad savimi netiki, menkini ir kaltinti dėl tokio gyvenimo, kurį dabar gyveni. Penkta, tai, kad įsivaizduoji gražų gyvenimą ar mirštančius artimuosius bei savo reakciją, elgesį tuo metu – nėra psichiška liga, o tiesiog bandoma savyje sužadinti gyvenimo viltį.

    Taigi, ką visu tuo norėjau tau pasakyti. Manau, kad mes patys kalti, kad esame apimti tokių emocijų ir savijautos. Kodėl? Pagalvok pati, jei tavo mintys nuolat negatyvios, kaip gali pajusti džiaugsmą?

    Mano patarimas tau – pasistenk keisti požiūrį ir mintis į šią situaciją. Kalbėjimas su savimi nėra „beprotystė”, kartais žmonėms to reikia. Šiuo atveju tu dar atskiri kur yra realybė, o kur ne – tuomet tavo kalbėjimas negali būti psichinė liga, nes ją sergantys žmonės jau nebeskiria realybės nuo įsivaizdavimo.

    Tad manau gali nurimti, bet paieškoti pagalbos visada galima. Prie tokių situacijų dažnai priveda mūsų asmeninės baimės, charakterio savybės, asmenybės, vertybės ir t.t.

    Visi žmonės kažko bijo, visi žmonės bando rasti save šioje žemėje ir kiekvienas ieško savo būdų. Pakalbėk su žmonėmis, kurie gali tave išklausyti ir patarti, paskaitys pozityvių knygų, užsiimk mėgstama veikla ir stenkis apie daug ką galvoti pozityviai.

    Bandyk ieškoti savęs ir tikėk savimi. Rask tikslą, kuris būtų tavo gyvenimo vedlys.

    Sėkmės, Vilma! Daugiau pozityvių minčių, mažiau negatyvių, tikslo radimas, tikėjimo galia, veikla ir viskas taps įmanoma! :)

  2. Vyt parašė:

    Kalbėjimasis su savimi – dar ne psichikos liga. Tai yra vienas iš būdų kompensuoti bendravimo, artumo su kitais žmonėmis stoką; galbūt galima būtų vertinti kaip reakciją į vienišumo pojūtį.

    Saikinga savikritika – geras dalykas, jei nevirsta savęs žlugdymu. Iškyla klausimas, kas paskatino tokį požiūrio į save (savo veiklą, kurią Tu „būtinai atliksi blogai”) formavimą. Neretai dėl to kalti artimi žmonės, kurie niekada nepalaikė, neskatino ir nesusimąstydami programavo tavo ateitį nelaimėlės vaidmeniui. Ar yra tekę girdėti „geriau nemėgink, nes vis tiek nieko tau nesigaus”? Šiuo atveju nelieka nieko kito, kaip tik susiimti ir pasiekti priešingo rezultato. Tu gali pati save programuoti. Mintyse įjunk plokštelę „man tikrai pavyks”. Jei ši mintis lydės tave imantis naujos veiklos ar darbų, pamatysi, ilgainiui ji pradės materializuotis. Tai nelengvas darbas su savimi, kurio vaisiai ateity Tau tikrai palengvins gyvenimą.

    Noras žudytis tikėtina praeis kartu su paauglystės marazmais, kaip ir mintys apie sirgimą mirtina liga. Manai būtų malonus aplinkinių gailestis, jei taip nutiktų? Gailestis užknisa. Gailestis nėra pozityvus dėmesys, o tave, manyčiau, domina geromis emocijomis pagrįstas dėmesys. Juk ne veltui aplanko įsivaizdavimai, neva Tu duodi kažkam interviu. Kodėl iš Tavęs ima interviu? Gal būt todėl, kad esi įžymi, įdomi, ryški, unikali asmenybė? Ar dėl to, kad sergi itin reta limfomos atmaina? Kuris scenarijus mielesnis, m?

    Nemanau, kad esi vienintelė tokia pasimetusi savo mintyse. Juk nežinai, kas dedasi bendraamžių galvose. Žiūrėjimas į dalykus kiek kitaip – nelygu DURNAS. Tikrai yra ir kitų žmonių, kurie mato kitokį pasaulį, tad gal visai tikslinga būtų su tokiais žmonėmis pabendrauti? Galbūt pavyktų rasti bendrą kalbą ir nebereikėtų miroslavų, guosčių ir kitų personažų?

    Esi jauna, tikrai turi dar gausybę neišbandytų dalykų šiame gyvenime. Šiais laikais jauno žmogaus galimybės labai plačios. Gali šokti su parašiutu, lipti į kalnus, pulti į liepsnojantį meilės glėbį, užsiimti laukiniu seksu… Savižudybė – ne išeitis, ypač, jei dar likę pirmų kartų. Linkiu smagių potyrių, pozityvumo ir prasmingų atradimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.