Keturi metodai

Jūs galite rinktis įvairius gydymosi būdus – ilgą ir trumpą, savarankišką ir profesionalų, individualų ir grupinį, pavienį ir kartu su visa šeima. Tačiau visi šie būdai bus grindžiami keturiais pagrindiniais metodais: kognityvine elgesio terapija, tarpasmenine psichoterapija, fizine terapija ir dvasine terapija.

Kai kurie psichoterapeutai naudoja visus keturis metodus ir dėl to jie tikriausiai yra geriausi specialistai. Visgi tokio specialisto pasiteiraukite kuris iš tų metodų jam asmeniškai yra labiausiai prie širdies. Labai apmaudu aukoti laiką psichoterapijai, kai psichoterapeutas išpažįsta kitokią filosofiją negu jums norėtųsi.

Kognityvinė elgesio terapija

Trumplaike kognityvine elgesio terapija siekiama palengvinti tam tikrus specifinius simptomus. Šis metodas yra „kognityvinis”, nes terapijos metu nagrinėjamas jūsų mąstymas, ir „elgesio”, nes gilinamsi į jūsų elgseną. Naudojant šį metodą, linkstama ignoruoti jausmus ir nesąmoningus motyvus. Viskas turėtų būti praktiška, racionalu ir aišku.

Jūsų paklaus, kokią problemą norite išspręsti. Jei pasakysite, jog nuolat jaučiate nerimą, jus išmokys naujausių atsipalaidavimo ir biologinio atgalinio ryšio metodų. Jei bijote tam tikrų dalykų, jus pamažu prie jų pripratins, kol tos baimės išnyks. Jei jaučiatės prislėgti, jums paaiškins, kaip reikia tyrinėti savo iracionalias nuostatas, tokias, kaip kad, viskas yra beviltiška, kad jūs niekam nerūpite, kad negalite sau leisti suklysti ir taip toliau. Jei niūriomis valandomis tokios mintys jūsų niekaip nepaleidžia, jus pamokys, kaip jas sustabdyti.

Jei nedarote specialių dalykų, galinčių jums padėti psichologiškai – tokių kaip kasdien išsipuošti ir eiti į miestą ar bandyti susidraugauti – jums patars, kaip užsibrėžti atitinkamus tikslus. Jūs sužinosite, kokių įgūdžių jums reikia, kad įgyvendintumėte savo siekius, ir kaip už tai save apdovanoti.

Jei jus kamuoja stresas dėl santykių darbe, skyrybų ar problemų šeimoje, jums bus padėta pakeisti požiūrį į tuos dalykus įtraukiant daugiau faktų ir įžvalgų, leidžiančių ištverti tuos sunkumus.

Gali pasirodyti, kad šie metodai nėra labai subtilūs ar žavūs, tačiau jie dažnai padeda, tad juos tikrai verta išbandyti. Tokie įgūdžiai jums pravers, net jeigu nepadės išspręsti visų jūsų problemų. Pasitikėjimas savimi padidėja išsprendus bent vieną problemą ir dažnai tai į gerą pakeičia visą gyvenimą.

Visos šios metodikos jūs galite išmokti ne tik iš psichoterapeutų, bet ir iš knygų. Tačiau paprastai yra naudinga turėti dėmesingą instruktorių, kuris padeda įvaldyti etapą po etapo. Tokią funkciją galėtų atlikti ir draugas. Vis dėlto profesionalūs psichoterapeutai turi kur kas daugiau patirties. Pavyzdžiui, jie supranta, kada reikėtų atsisakyti vieno metodo ir išbandyti kitą.

Tarpasmeninė psichoterapija

Tarpasmeninė psichoterapija yra tai, ką dauguma žmonių suvokia kaip „terapiją”. Pavyzdžiai – froidistinė, Jungo, psichodinaminė, geštalto, į pacientą orientuota Rodžerso (Carl Rogers) terapija, transakcinės analizės, egzistencinė ir dauguma eklektinių terapijų. Joms visoms yra būdingi pokalbiai, taip pat panaudojamas paciento ryšys su kitu asmeniu, paprasti su psichoterapeutu, bet kartais su grupe žmonių ar su jam lygiu konsultantu.

Šioje srityje egzistuoja tikriausiai šimtai teorijų ir metodų, todėl verčiau kalbėti bendrais terminais. Be to, dauguma psichoterapeutų, stengdamiesi prisiderinti prie konkretaus asmens reikmių, naudoja mišrią metodiką. Visgi esama ir nemažai skirtumų.

Kai kurie psichoterapeutai tarpasmeninį ryšį laiko saugia erdve tyrinėti viską ir bet ką. Kiti šią erdvę naudoja tik tam, kad jūs naujai išgyventumėte savo ankstyvąjį prieraišumą, susikurtumėte naują būsimų artimų santykių vaizdinį. Taip pat teigiama, jog tai yra erdvė apraudoti praeitį ir su ja atsisveikinti, erdvė stebėti ir išbandyti naujas elgsenas, erdvė tyrinėti pasąmonę, kol tarp jūsų ir jos susiformuos darnesnė sąsaja.

Kartu su psichoterapeutu jūs analizuojate savo emocinį santykį su tuo psichoterapeutu, su kitais žmonėmis, su savo asmenine istorija, su sapnais (galbūt) ir su viskuo, kas diskutuojant iškyla. Iš tos diskusijos jūs ne tik daug sužinote, bet ir išmokstate šį vidinį darbą atlikti savarankiškai.

Tačiau kartais jūs galite kalbėti, kalbėti ir nieko nelaimėti, taip atsitinka, jei psichoterapeutas nėra įgudęs arba jūsų sunkumų priežastys glūdi kitur. Psichoterapeutas privalo puikiaiišmanyti savo paties keblumus. Gali prireikti ne vienų metų bandant perprasti jūsų ankstesnius santykius, santykius su savo psichoterapeutu ir kitus egzistuojančius santykius. Bet kai kada pažanga pasiekiama vos per kelis mėnesius.

Fizinė terapija

Fizinis metodas apima mankštinimąsi, mitybos gerinimą arba alergiją sukeliančių maisto produktų atsisakymą, akupresurą, žoleles, masažą, tai či, jogą, rolfingą, šokio terapiją ir, žinoma, visus medikamentus, ypač antidepresantus ir vaistus nuo nerimo. Tiesą sakant, šiais laikais fizinis metodas iš esmės reiškia psichiatrų skiriamų medikamentų vartojimą.

Bet koks poveikis kūnui keičia ir psichiką, tad šito tikimės ir vartodami tam tikslui skirtus vaistus. Tačiau pamirštame, kad mūsų smegenis, taigi ir mąstymą, taip pat keičia miegas, mankštinimasis, mityba, aplinka, seksualinių hormonų būklė ir tai tik keli veiksniai, kuriuos galime kontroliuoti patys. Tiesa ir tai, jog kūną irgi keičia bet koks poveikis psichikai, pavyzdžiui, malda, meditavimas, savo bėdų išsipasakojimas ar net jų paprasčiausias užrašymas. Kiekvienas „terapinis” pokalbis taip pat turėtų pakeisti smegenų procesus. Tad neturėtų stebinti tai, kad visos iki šiol aptartos terapijos formos – kognityvinė elgesio terapija, tarpasmeninė psichoterapija ir fizinė terapija – yra laikomos vienodai veiksmingomis.

Dvasinė terapija

Dvasiniai metodai apima visus tuos dalykus, kuriuos žmonės daro tyrinėdami nematerialųjį savo esybės ir pasaulio aspektą. Dvasinė terapija mus guodžia siūlydama idėją, jog gyvenimas yra daug daugiau negu matome. Ji gydo arba padaro labiau pakenčiamus sužeidimus, kurių nė vienas neišvengiame šiame pasaulyje. Ji tarsi sako, kad nesame pragaištingai įstrigę šioje situacijoje, kad yra kai kas daugiau. Galbūt visa tai netgi nulemta tam tikro plano ar tikslo.

Be to, kai mes atsiveriame dvasinei terapijai, dažnai patiriame išgyvenimų, kurie mus įtikina, jog iš tikrųjų egzistuoja kai kas daugiau, ką reikėtų žinoti. Tada mums norisi tik tokios terapijos, nes atrodo, kad visi kiti metodai neapima svarbaus gyvenimo aspekto.

Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi būtent dvasinių metodų srityje. Nepamirškite iš anksto šito pasiteirauti ir pagalvokite, ar jums priimtinas paties psichoterapeuto dvasinis kelias. Arba galite pasiieškoti konsultanto tarp dvasininkų, dvasinių vadovų ar kitų žmonių, tiesiogiai susijusių su dvasine ar kita veikla. Tokiu atveju išsiaiškinkite, ar jie turi atitinkamų psichologinių įgūdžių tam darbui, kurį kartu su jais ketinate atlikti.

Pagal Elaine N. Aron (2016). Itin jautrus asmuo: kaip gyvuoti, kai pasaulis tave stelbia. Vilnius: Sofoklis. 255-259 psl.
Iliustracija: senovinis kinų kompasas, © Yi Lu/Viewstock/Corbis