Ko nori moterys?
Senais laikais, kai Britanijos žemėse viešpatavo karalius Artūras, o Apskritojo stalo riteriai buvo garbės, ištikimybės ir drąsos pavyzdys, pasaulis gyveno pagal griežtas taisykles. Karai sprendė likimus, jėga dažnai buvo laikoma didžiausia vertybe, o valdžia – aukščiausiu siekiu. Tačiau net ir tais laikais egzistavo klausimai, kurių neįmanoma buvo įveikti nei kalaviju, nei kokia kita brutualia jėga.
Kartą karalius Artūras stojo į kovą su piktuoju riteriu ir patyrė pralaimėjimą. Vietoj mirties jam buvo pasiūlyta sąlyga: per vienerius metus jis turi atsakyti į vieną vienintelę mįslę. Jei atsakymas bus neteisingas – karalius neteks savo žemių ir pilies. Mįslė skambėjo paprastai, bet slėpė gilią paslaptį: ko labiausiai nori moterys?
Metai slinko, o karalius klausė išminčių, didikų, pirklių ir riterių. Vieni sakė – turto, kiti – meilės, dar kiti – valdžios ar saugumo. Kiekvienas atsakymas skambėjo įtikinamai, bet nė vienas neatnešė tikrumo. Artūras jautė, kad tikrasis atsakymas slypi giliau.
Artėjant lemiamai dienai, karalius keliavo į sutartą susitikimo vietą. Pakelėje jis sutiko bjaurios išvaizdos moterį – tokią atstumiančią, kad net karaliaus širdis susitraukė. Ji pasirodė esanti ragana. Tačiau jos akys buvo skvarbios, tarsi ji matytų daugiau nei kiti. Ji pasiūlė sandėrį: pasakys teisingą atsakymą į mįslę, jei karalius suras jai vyrą iš savo riterių tarpo.
Neturėdamas kitos išeities, Artūras sutiko. Ragana ištarė žodžius, kurie viską pakeitė:
moterys labiausiai nori turėti laisvą valią.
Atsakymas išgelbėjo karaliaus karalystę. Tačiau pažadas turėjo būti įvykdytas. Kilniaširdis riteris seras Gaveinas sutiko vesti raganą, nors tam reikėjo didelės drąsos – ne kūno, o dvasios.
Vestuvių naktį įvyko stebuklas. Ragana virto jauna ir gražia moterimi. Tačiau džiaugsmas nebuvo ilgas, atsirado tam tikrų sąlygų: ji galėjo būti graži tik dieną arba tik naktį. Pasirinkimą ji atidavė serui Gaveinui. Bet riteris, vadovaudamasis tikru riteriškumu, tarė:
– Spręsk pati. Tavo valia turi būti laisva.
Tą akimirką kerai subyrėjo. Moteris atgavo savo tikrąjį pavidalą visam laikui – ji buvo graži ir dieną, ir naktį. Ne dėl magijos, o todėl, kad buvo gerbiama jos apsisprendimo laisvė.
Taip Artūro laikų legenda perdavė žmonėms paprastą, bet galingą tiesą: meilė gimsta tik ten, kur yra laisva valia. Ten, kur nėra kontrolės, prievartos ar baimės. Tikroji galia nėra valdyti kitą – tikroji galia yra leisti jam būti savimi.
Ir ši pamoka, atėjusi iš senųjų laikų, tebėra gyva iki šiol.
PRATIMAS: laisva valia santykiuose
Atidžiai patyrinėkite savo santykius su artimiausiais žmonėmis. Kas yra tie, kuriuos mylite labiausiai? Kaip su jais elgiatės kasdienybėje? Kaip sprendžiate konfliktines situacijas?
Pagalvokite, kaip jaučiatės tuomet, kai mylimas žmogus, jūsų supratimu, pasielgia neteisingai ar skaudinančiai. Ar kyla noras jį taisyti, spausti, koreguoti jo elgesį? Ar nebandote tada suvaržyti jo laisvos valios, net jei jūsų ketinimai atrodo geri ir teisingi?
Svarbu suvokti, kad net ir patys geriausi ketinimai gali tapti klaidingu pasirinkimu, jei jie paneigia kito žmogaus teisę laisvai rinktis.
Bendraudami su artimaisiais, kaip svarbiausią vidinę taisyklę pasirinkite pagarbą jų laisvai valiai. Palikite žmonėms vidinės erdvės – leiskite jiems savarankiškai spręsti, rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Pritarkite jų pasirinkimams net tada, kai jie jums nepatinka ar kelia nerimą. Leisdami kitiems laisvai rinktis ir kurti savo ateitį, jūs kartu kuriate ir savąją – brandesnę, ramesnę ir grįstą tikra meile, o ne kontrole.
Pagal: Edgar Cayce „Miegantis pranašas”, Luceo, 2023