Kuo skiriasi psichologo konsultacija nuo pokalbio su draugu?

Šią vasarą buvau vienoje smagioje vasaros stovykoje, kur manęs paklausė: „Kuo skiriasi psichologo konsultacija nuo pokalbio su draugu?“. Kadangi atsakymas į šį klausimą gali būti įdomus ir Tau, tai nusprendžiau aprašyti kelis esminius punktus.

Nešališkumas. Visų pirma psichologas pokalbio metu, skirtingai nei draugas, stengiasi užimti nešališką, neutralią poziciją kiento sunkumų atžvilgiu. Tuo tarpu draugai dažniausiai būna šališki. Tam jie ir yra draugai J Pavyzdžiui, jei mergina išklausiusi draugės išsiskyrimo su vaikinu istoriją, pasako: „jis tikras žąsinas“, tai skamba kaip normali, palaikanti draugės reakcija. Tačiau psichologas tokių vertinimų vengia. Palaikymas ir supratimas yra labai svarbu, bet ne mažiau svarbi psichologo darbo dalis yra konfrontacija. Tai nesutikimas su kliento matymu, norint padėti jam atrasti apie save tai, ko klientas pats dar nemato. Pavyzdžiui, psichologas konsultacijoje galėtų daugiau dėmesio skirti tam, koks buvo abiejų, merginos ir vaikino, indėlis į santykių iširimą.

Konfidencialumas. Kitas labai svarbus momentas – konfidencialumas. Psichologai (aš ne išimtis J) dažniausiai sako: „Tai, ką pasakysite čia, liks tarp mūsų“. Kartais klientai į psichologą kreipiasi vien todėl, kad su kitais negali ar nenori kalbėtis apie jiems labai asmeniškus dalykus. Konfidencialumo taisyklės privalo laikytis kiekvienas profesionalus psichologas, tačiau draugas tokios pareigos neturi. Turbūt teko girdėti linksmą pasakymą apie paslapčių saugojimą tarp draugų ar giminės rate: „Tavo paslaptį saugo vis daugiau ir daugiau žmonių“. Psichologas Tavo paslaptį saugo ir saugo tik jis. Tiesa, psichologo konfidencialumas nėra absoliutus kaip Romos katalikų bažnyčios kunigo. Yra tam tikrų atvejų, kai gali būti peržengiamos konfidencialumo ribos. Pavyzdžiui, tuomet, kai kyla rimtas pavojus kliento arba kito žmogaus gyvybei.

Tikslingumas. Pokalbis su psichologu turi aiškiai apibrėžtą tikslą. Psichologas jau pirmos konsultacijos metu paklausia kokios pagalbos klientas iš jo tikisi, kokių pokyčių nori sulaukti po bendro darbo. Na, bet iš draugo sulaukti klausimo „koks mūsų šiandieninio pokalbio tikslas?“ būtų keistoka, ar ne?

Apibrėžtumas laike. Pokalbio su draugu trukmė nėra apibrėžta. Jis gali užtrukti nuo kelių ar keliolikos minučių iki kelių valandų ir daugiau. Juk su seniai matytais draugais galime šnekėti valandų valandas. Tačiau psichologo konsultacijos trukmė yra aiškiai apibrėžta. Paprastai konsultacija trunka apie valandą laiko ir vyksta vieną ar du kartus per savaitę. Taigi su psichologu bendraujama ne kada norima ir kiek norima, o iš anksto aptartu ir apibrėžtu laiku.

Teko girdėti nuomonę, kad psichologų nereikia, nes galima ir su draugais pasikalbėti. Už ar prieš?

Parengė: Antanas Mockus
Klinikinis psichologas
www.psichologineparama.lt