Laimė ir pinigai
Daiktų, kurie man ne pagal kišenes, nemažėja, kad ir kaip gerėtų mano finansinė padėtis.
Kaskart, kai tik pajamos išauga, atsiranda naujų neįperkamų daiktų, ir aš jaučiu tą pačią santykinę stoką.
Rodos, žinau, kiek reikėtų pinigų, kad galėčiau turėti ar daryti tai, kas dabar ne mano kišenei. Būčiau laimingas jei tiek uždirbčiau.
Tačiau, kai pajamos padidėja, paaiškėja, kad aš vis dar nepatenkintas, nes, pagerėjus finansinei padėčiai, pastebiu naujų daiktų, kurių neturiu.
Šis klausimas bus išspręstas, kai pripažinsiu, kad laimė – požiūris į dabartį, o ne sąlyga ateičiai.
Laimė nėra tikslas, tai procesas.
Ištrauka iš Hugh Prather (2009) „UŽRAŠAI SAU. Mano pastangos tapti asmenybe“, Kaunas: Trigrama. 48 p.