Lėtinės odos ligos – grėsmė psichikos sveikatai?

5 (3)

Ksandrphoto / Premium license

Lėtinės odos ligos gan dažnas susirgimas visame pasaulyje. Naujausiais duomenimis, Europoje net 43% pacientų dvylikos mėnesių bėgyje sirgo bent viena dermatologine liga.

Oda yra vienas iš nedaugelio organų, kurio negalavimas yra visiems akivaizdžiai matomas. Priklausomai nuo pakenktos kūno vietos dauguma pažeidimą bando paslėpti po uždarais rūbais, makiažu, akiniais ar ilgais plaukais. Tačiau šios priemonės pilnai nepadeda ir tik sukelia pastovų nerimą, baimę, kad aplinkiniai pastebės susirgimo požymius ir mintyse pasmerks ar priklijuos etiketę sergančiam žmogui.

Su šia našta sugeba susidoroti tikrai ne kiekvienas. Visa mūsų aplinka, socialiniai tinklai ir kiti medijos kanalai rėkte rėkia apie išorinio grožio svarbą. Net liaudies išmintis byloja: „pagal drabužį (išvaizdą) sutinka, pagal protą išlydi“. Tad net išsilavinęs, aukštas pareigas užimantis žmogus, susidūręs su odos liga, gali pasijausti išmuštas iš vėžių. Dalis jo kasdienės sėkmės yra pastatoma ant kortos. Taip pat, lėtinės odos ligos paveikia ir patį žmogaus produktyvumą per sukeliamus pastovius nemalonius pojūčius kūne, miego kokybės pablogėjimą ar psichikos ligų simptomų atsiradimą. O kur dar nerimas dėl draugų, artimųjų reakcijos ir priėmimo. Taigi, lėtinės odos ligos turi įtakos fiziniams, socialiniams ir psichologiniams žmogaus gyvenimo aspektams, todėl akivaizdžiai pablogėja gyvenimo kokybė ir tikrai nenuostabu, jog įprastos psichologinės problemos, kurias galimai išprovokuoja lėtinės odos ligos, yra stresas, nerimas, pyktis, depresija, gėda, socialinė izoliacija, žema savivertė ir sumišimas. Šiame straipsnyje aprašomame tyrime buvo plačiau nagrinėtos dvi iš jų: nerimas ir depresija.

2022 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo vykdytas anoniminis internetinis anketinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti lėtinėmis odos ligomis sergantys Lietuvos gyventojai. Anketą sudarė 20 klausimų ir klinikinės skalės, skirtos nerimo ir depresijos simptomams įvertinti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą tarp sergančiųjų lėtinėmis odos ligomis ir ryšį su jų simptomais, bei įvertinti poveikį gyvenimo kokybei.

Apklausos anketą savanoriškai užpildė 171 respondentas, iš jų dauguma (88,9%) buvo moterys. Didžioji dalis apklaustųjų nurodė gyvenantys su šeimos nariais. Dauguma apklaustųjų sirgo psoriaze (33,9 proc.), po jos – paprastąja akne (18,7 proc.) ir atopiniu dermatitu (12,9 proc.). Mažiausiai – seborėjiniu dermatitu (2,9%). Pirmas ligos pasireiškimas 41,5% respondentų sietas su persirgta infekcija ar išgyventais stresiniais įvykiais ir buvo būdingas tokioms ligoms, kaip psoriazė ir paprastoji aknė. Daugumos respondentų (56,1%) ligos eiga buvo banguojanti, tai reiškia, jog po pagerėjimo seka pablogėjimas ir šis ciklas vis kartojasi.

Stresas labiausiai siejosi su turimos odos ligos paūmėjimu žmonėms, sergantiems psoriaze ir paprastąja akne. Tai rodo, jog šios gan dažnos ligos turi stiprų ryšį su žmogaus psichikos sveikatos būkle ir jautriai reaguoja į jos pablogėjimą. Tyrimo metu nustatyta dažniausiai paveikta kūno sritis buvo veidas ir galva (59,1%). Kaip galima suprasti, ši kūno sritis labiausiai krenta aplinkiniams į akis vos sutikus žmogų, todėl sukelia daugiausiai diskomforto šioje srityje pažeidimus turinčiam asmeniui. Dauguma respondentų (84,2%) teigė, kad diagnozuota odos liga neturėjo įtakos jų gebėjimui efektyviai dirbti, tačiau labai pablogino nuotaiką (76,6%). Todėl logiška, jog didesnei daliai apklaustųjų (60,2%) kartu pablogėjo ir gyvenimo kokybė, tarp jų nerimo ir depresijos simptomai buvo sunkesni.

Tyrimo metu buvo įvertinti nerimo ir depresijos simptomai. Gauti liūdinantys rezultatai: beveik pusė respondentų turėjo kliniškai reikšmingą nerimą ir depresiją. Su stipriau išreikštais depresijos ir nerimo simptomais buvo susijusios dvi lėtinės odos ligos: psoriazė ir seborėjinis dermatitas.

Viską apibendrinus galima teigti, jog ir Lietuvos populiacijoje lėtinės odos ligos yra reikšmingai paplitusi ligų grupė. Dažniausiai sutinkama odos liga šio tyrimo duomenimis yra psoriazė, rečiausiai – seborėjinis dermatitas. Nepaisant paplitimo skirtumų, abi šios odos ligos sietinos su stipriau išreikštų nerimo ir depresijos simptomų pasireiškimu.

Beveik pusė visų apklaustųjų turi kliniškai reikšmingus nerimo ir depresijos simptomus. Kaip matome, šie du sutrikimai yra dažnos psichikos sveikatos problemos tarp sergančiųjų lėtinėmis odos ligomis. Taigi, šio tyrimo metu išgryninta pagrindinė žinutė tiek pacientams, tiek sveikatos priežiūros specialistams yra ši – svarbu gydyti ne tik pačias lėtines odos ligas, bet ir atkreipti dėmesį į jomis sergančių žmonių psichikos sveikatos būklę.

Parengė Gabrielė Gogelytė