Gera psichinė sveikata – tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas

Statistika iškalbinga: 2017 m. viena svarbiausių psichinės sveikatos problemų buvo depresija, pasaulyje ji registruota net 264 milijonams žmonių. „O kiek dar neregistruotų atvejų, kai žmogus niekur nesikreipia, stengiasi viską užgniaužti savyje ir problemos didėja“, – sako gydytojas. Antroje vietoje – generalizuotas miego sutrikimas. Nustatyta, kad 3 iš 100 žmonių turi šią problemą. 3 proc. pasireiškia daugkartiniai panikos priepuoliai, o 10 proc. žmonių nustatomi vienkartiniai panikos priepuoliai.

„Medicinos požiūriu gera psichinė sveikata – tai žmogaus emocinis ir dvasinis atsparumas. Tuo pasižymintis žmogus nugalės atsirandančias problemas, sugebės „rožiniais akiniais“ žvelgti į aplinką ir supančiame pasaulyje matys daugiau gėrio, nei blogio. Deja, bet psichinės sveikatos problemų daugėja. Žmogus – biologinis organizmas, jo evoliucija lėta ir nespėja su besikeičiančia aplinka“, – pastebi Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas.

„Žmogaus pajėgumai reaguoti į pokyčius nėra begaliniai, mūsų psichinė sveikata taip pat turi ribas, – pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas. – Kai psichinis, dvasinis, emocinis atsparumas nepakankamas, žmogus neatlaiko įtampos, jo psichinė sveikata blogėja, o kai kuriuos simptomus reikia koreguoti ne tik ambulatorinėmis sąlygomis, bet ir stacionare.“

Manoma, kad kylančios psichinės sveikatos problemos bus didelis iššūkis ir sveikatos sistemai: „Jau dabar kalbama apie tai, kad reikia daugiau psichikos sveikatos centrų, daugiau lovų psichiniams ligoniams. Kai kas prognozuoja, kad po penkiasdešimties metų jų reikės dvigubai daugiau.“

Žmogaus elgesys pasikeičia

Medikai pastebi: labai svarbu, kad pats žmogus pajaustų pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimus, atkreiptų dėmesį į pirmuosius požymius. „Vienas jų – nei iš šio nei iš to, nesergant jokiomis ligomis, pradedama jausti, kad sumažėja energija, skundžiamasi, kad jos visiškai nėra. Atsiranda noras atsiriboti nuo žmonių ir įprastinės veiklos. Tie žmonės, su kuriais anksčiau bendrauta, tampa neįdomūs. Anksčiau džiaugsmą teikusi darbo veikla pradeda nedominti, nuo jos bandoma atsiriboti“, – pastebi gydytojas.

Keičiasi žmogaus elgesys: gali atsirasti nemotyvuotas agresyvumas, kyla noras rizikuoti, pavyzdžiui, lošti. Sutrinka pažinimas, žmogus negali koncentruoti dėmesio, pablogėja atmintis. Jaučiamas dvasinis diskomfortas, įtampa, atsiranda bloga nuojauta, kad ateityje gali būti dar blogiau. Pradedama nesirūpinti savo išore. Aplinkiniai pastebi, kad žmogus apsileido, niūrus, nenori bendrauti, sumažėjo jo interesų ratas.

„Nesakau, kad iš karto būtina bėgti pas gydytoją. Pirmiausia reikia bandyti kalbėti su artimaisiais, atkurti nutrūkusį ryšį su šeima, paprašyti jų pagalbos, – pataria J.Kalibatas. – Labai svarbu ir fizinis aktyvumas. Nebūtina eiti į sporto salę ar baseiną, užtenka ir pasivaikščioti, kiekvienam pagal savo fizinius pajėgumus. Mankšta, pasivaikščiojimas kasdien trisdešimt minučių – jau labai gerai. Nenorite vaikščioti – užsiimkite namų ruoša, namų darbais. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Jie išsiskiria ir tuomet, kai maloniai bendrauji su kitais žmonėmis, kai gali džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų žmonių pasiekimais. Naudinga susirasti ir kokį nors hobi: gal vaikystėje tapėte, gal rašėte, tad svarbu tai atnaujinti.“

Dažnai psichines problemas žmonės bando slopinti vartodami alkoholinius gėrimus. „Tuo momentu alkoholiniai gėrimai galbūt nuslopina negatyvius jausmus, bet išsiblaivius būna dar blogiau. Svarbu saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, nenusigeriant, nepersigeriant“, – perspėja gydytojas.

Pravartu sau iškelti kokį nors tikslą ir kiekvieną dieną apie tai galvoti. Pavyzdžiui, siekiant sutaupyti pinigų išvykti į užsienį kasdien galvoti, kaip ten važiuosi, kada tai bus ir pan.

Neskubėti vartoti antidepresantų

Statistikos duomenimis Lietuvoje ypač išaugęs benzodiazepinų grupės vaistų – vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų – vartojimas. „Žmonės kreipiasi į gydytojus ir jų tiesiog prašo, nes kankina nemiga, nerimas. Deja, kai kurie gydytojai lengva ranka išrašo šiuos vaistus“, – pripažįsta J.Kalibatas.

Visgi atsiradus psichinės sveikatos sutrikimo požymiams svarbu nepulti vartoti antidepresantų.

Specialistai pastebi, kad dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Ilgai vartojant šių vaistų senyviems žmonėms gali pablogėti pažintinės funkcijos, jie dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu.

Pasak J.Kalibato, Vakarų Europoje benzodiazepinų grupės vaistų suvartojama kur kas mažiau nei Lietuvoje. Nors psichinės sveikatos problemos ten tos pačios, šeimos gydytojai neskuba jų skirti, bet stengiasi nustatyti paciento nerimo ar depresijos lygį. Tam naudojamos įvairios skalės: Hamiltono nerimo, Burnso depresijos ar psichiatrų A.Zigmondo ir R. Snaitho nerimo ir depresijos.

„Esant nedideliam balų skaičiui, vertinama, kad pokyčiai normalūs, į juos nereikia kreipti dėmesio, jei balų daugiau – lengva depresijos ar nerimo forma. O pas mus, kiek pastebėjau, net esant lengvai depresijos ar nerimo formai gydytojai pradeda skirti benzodiazepinus. Akivaizdu, kad ir Lietuvoje reikia taikyti minėtas skales, objektyviau nustatant paciento būklę. Aš jau kalbėjau apie tai Seimo Sveikatos reikalų komitete, tikiuosi, artimiausiu metu šios problemos bus sprendžiamos.“

Remiantis užsienio praktika, esant lengvai nerimo ar depresijos formai medikamentai neskiriami, pacientas siunčiamas konsultacijos pas sociologą, kuris pagal kompetenciją ir sprendžia žmogaus problemas.

Gydytojas akcentuoja: gerą ar blogą psichinės sveikatos lygį lemia psichologiniai, socialiniai, biologiniai veiksmai. Jei žmogus gyvena skurde, jei darbo sąlygos blogos, sudėtinga ką nors keisti, bet taip pat svarbu, kaip žmogus į tai reaguoja: ar dėl visko kaltina save, ar bando surasti išeitį: „Žmonės, turintys stiprią psichinę sveikatą, savo gyvenimo sąlygas stengiasi pakeisti.“

„Gerai prisimenu žymią sportininkę, kuri susidomėjusi motociklų sportu pateko į siaubingą avariją. Stebuklas, kad ji išgyveno. Į jos kūną buvo sudėta begalė metalinių plokštelių, organizme nebuvo sveiko kaulo. Ją pasodino į vežimėlį. Niekas nebetikėjo, kad ji vaikščios. Bet jos psichinė sveikata buvo tokia stipri, kad ji pasakė: ne tik nesėdės vežimėlyje, bet dar ir važinės motociklu. Niekas, net medikai, netikėjo, kad taip nutiks. Tačiau sukoncentruodama dvasines jėgas ji iš tiesų sugebėjo atsistoti ant kojų, pradėjo normaliai vaikščioti ir vėl važinėja motociklu.

Tad svarbu, kad žmogus būtų optimistas, tikėtų savimi ir sukauptų savo dvasines jėgas, tuomet jis gali padaryti stebuklus,“ – sako garsus medikas.