fbpx

Logoterapeutė: mokydamiesi nuotoliu vaikai per mažai dėmesio skiria skaitymui
5 (1)

Alexander Safonov / Premium license

Pastaraisiais mėnesiais mokiniams bei studentams nuotolinis mokymasis tapo norma. Daliai gerai besimokančių, motyvuotų mokinių ir tiems, kas turi specialiųjų ugdymo poreikių ar mokosi silpniau, bet šalia jų yra padėti pasiruošę tėvai, vyresni broliai ar seserys, toks mokymasis nesukėlė didesnių iššūkių. Priešingai nutiko vaikams iš socialinės rizikos šeimų – jų mokymosi rezultatai ėmė prastėti. O kaip nuotolinis paveikė pačius mažiausius – tuos, kurie dar tik pradeda mokytis skaityti ir rašyti? Apie tai pasakoja „Asmens sveikatos klinikos“ logoterapeutė Irena Stankuvienė.

Labiausiai nukenčia skaitymo ir rašymo įgūdžiai

„Mokėti taisyklingai parašyti žodį, padėti kablelį – išorinė ir palyginti maža (nors ir labai svarbi) gimtosios kalbos mokėjimo pusė. Vidinis kalbos mokėjimas – tai kalbos turinys, kurį mes suprantame kaip gebėjimą išreikšti savo mintis, būseną, nuotaiką. Vaikas gimtosios kalbos mokosi pagal principą: kalbu, skaitau, rašau“, – sako logoterapeutė I. Stankuvienė.

Logoterapeutė Irena Stankuvienė

Pasak jos, vaikams mokantis nuotoliniu būdu labiausiai nukenčia skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Dėl nuotolinio mokymo specifikos sunku atrasti laiko tekstų skaitymui, nors jis yra būtinas tam, kad vystytųsi vaiko verbalinė kalba ir kuo daugiau vaikas skaito, tuo geresni jo skaitymo įgūdžiai. Taip pat dėl dabartinio mokymosi specifikos mažiau laiko skiriama užduotims, skirtoms atsakyti į teksto klausimus, savarankiškai samprotauti.

„Pirmokų mokytojos, su kuriomis tenka bendrauti, pastebi, kad daugeliu atvejų nesusiformavo ir taisyklingo rašiklio laikymo įgūdžiai. Tikėtina, kad tokių dalykų namuose tėvai nekontroliuoja, neatkreipia į tai dėmesio, o sugrįžus į klases blogai suformuotą įprotį bus labai sunku ištaisyti. Be to, dalis pirmokų neišmoksta taisyklingai rašyti raidžių, jų jungti. Vaikams akivaizdžiai pritrūksta praktinių įgūdžių, patarimų, mokytojos individualių pastebėjimų. Taip pat stebima, kad vis daugiau vaikų pirmoje klasėje netaisyklingai taria įvairius garsus. Tai neišvengiamai vėliau atsilieps jų skaitymo, rašymo formavimuisi ir teksto suvokimui“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.

Gebėjimų vystymąsi lėtina ir per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio

Pasak specialistės, ikimokyklinio amžiaus vaikams prie ekranų rekomenduojama praleisti ne daugiau nei 15 minučių per dieną. Vėliau svarbu įvertinti vaiko anatominius ir fiziologinius ypatumus bei amžių.

„Per ilgas žiūrėjimas į ekraną gali pakenkti regėjimui, neretai gali pasireikšti ir nerimo jausmas, dirglumas, depresijos požymiai. Vaiką ypač išvargina kompiuteriniai žaidimai, nes jų metu vaikas įsitempia, reikalinga greita reakcija, daug jaudinamasi, vyksta staigi nuotaikų kaita. Dėl šių veiksnių gali atsirasti kalbos ritmo sutrikimų“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ specialistė.

Per ilgas buvimas prie ekrano ir gyvo bendravimo trūkumas gali atsiliepti ir bendrai kalbos raidai. „Niekas negali atstoti gyvo bendravimo su vaiku: kuo tėvai daugiau su juo kalbasi, skaito kartu, tuo greičiau vystosi jo kalba. Be to, prie ekranų leidžiant per daug laiko apribojamas vaiko judėjimas, gali atsirasti nutukimas, antsvoris, laikysenos sutrikimų, nuovargis ir pan. Tėvai turėtų padėti vaikui kontroliuoti dienotvarkę ir keisti veiklas: skatinti jį judėti, būti gryname ore, skaityti arba klausyti garsinių knygų“, – pataria I. Stankuvienė.

Tėvai gali padėti ugdyti skaitymo įgūdžius

Pirmaisiais mokymosi metais vaikai pradeda lavinti vieną svarbiausių gebėjimų – gebėjimą skaityti, suprasti ir analizuoti skaitomą tekstą. Vos pradėję pirmą klasę mokiniai supažindinami su kalbos garsais ir raidėmis, įvaldo skiemenų, žodžių, trumpų sakinių skaitymo techniką.

Antrąjį mokslo metų pusmetį ir vėlesnėse klasėse skaitymo gebėjimai tobulinami siekiant išmokyti mokinius skaityti taisyklingai, sąmoningai, sklandžiai, pakankamai greitai ir raiškiai. Mokytojas individualiai taiko vaikui tinkamus ugdymo metodus, atitinkančius jo gebėjimus. Dirbant nuotoliniu būdu svarbiausia užtikrinti, kad vaikai nepamirštų jau išmoktų raidžių ir mokytųsi naujas. Šiuo etapu mokiniai yra pratinami skaityti ne tik sau, bet ir kitiems.

„Sėkmingai išmokti skaityti ir rašyti vaikams neretai kliudo įvairūs kalbos sutrikimai, kurie skiriasi sunkumo laipsniu, pobūdžiu, struktūra ir galimais pašalinimo būdais. Dirbantys tėvai, neturintys reikiamų metodinio mokymo pagrindų, negali šių sutrikimų pašalinti, o logoterapeutui tam, kad jis galėtų tinkamai padėti kalbos sutrikimų turinčiam vaikui, dažnai reikalingas kontaktinis darbas. Dėl to karantino metu norint užkirsti kelią tolimesniems mokymosi sunkumams labai svarbus bendradarbiavimas tarp namie šalia vaiko esančių tėvų ir specialistų“, – sako I. Stankuvienė.

Kaip pavyzdį logoterapeutė nurodo pradinį skaitymo mokymą, kai vaikas supažindinamas su garsais, raidėmis, skiemenimis, žodžiais, analize ir sinteze (kai žodis skaidomas skiemenimis ir garsais). Tėvai vaikui gali padėti įgyti šiuos pradinius įgūdžius padėdami perskaityti žodį skirtingais būdais:

• ištardami žodį, patikslindami jo reikšmę;
• žodį kartu su vaiku perskaitydami skiemenimis;
• pirmąjį skiemenį analizuodami garsais, surinkdami jį iš raidžių ir perskaitydami kartu su vaiku;
• analizuodami ir perskaitydami antrą skiemenį;
• žodį kartu su vaiku skaitydami skiemenimis ir ištisai.

 

Įvertinkite!
[Balsavo: 1 Vidurkis: 5]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.