Mąstymo klaidos (3 dalis)
0 (0)

Nelaimės lūkesčiai
Ši iškreipto mąstymo rūšis pasireiškia kaip polinkis smarkiai išpūsti galimas poelgių pasekmes, kaip galvojimas apie neišvengiamą nelaimę. Albertas Ellisas tai pavadinęs gąsdinimusi. Situacijas, kurių išgyventi nesinorėtų, kurios atrodo nemalonios, žmogus mintyse pakelia į siaubingų arba nelaimingų lygmenį.

Toks mąstymo įprotis kartais gali pavirsti išsipildančiomis pranašystėmis, kai žmogus nesąmoningai tai ir išpildo, ką sau įsiteigė.

Elementarios ir nereikšmingos situacijos žmogui virsta tikromis dramomis vien todėl, kad apie viską galvojama remiantis tuo nelemtu „turėtų“, to pasekmė paprastai pyktis ir panašios emocijos:
„Jis neturėtų versti žmonių taip ilgai laukti – tai siaubinga, juk žmogus vargo, registravosi, atėjo sutartu priėmimo laiku, kur ritasi pasaulis.“

Emocionalus mąstymas
Tai gana dažna mąstymo klaida. Šiuo atveju jausmai ir emocijos mums tarsi pasako, kokia yra „realybė“. Jausmai tarsi virsta faktais – kaip patiriamų emocijų rezultatas. Tarkime, žmogus kažko bijo, todėl tai jau vienareikšmiškai yra pavojinga, o kad baimė gal būt nė nepagrįsta nepagalvojama.

Mintys sukelia jausmus ir atvirkščiai, tam tikri jausmai taip pat skatina mintis eiti tam tikra linkme ir taip kyla iliuzija lyg atrandame įrodymų, kad pirminė gąsdinanti mintis teisinga.

Kaltės prisiėmimas
Gana paplitęs mąstymo būdas. Žmogus įprotis prisiimti sau kaltę kai nėra visai kaltas. Žmogus stengiasi prisiimti atsakomybę už dalykus, kurie aiškiai su juo nesusiję.

„Mano kaltė. Juk aš pasirinkau statybininkus – jie atrodė patikimi. Gavau rekomendacijų.“
„Neturėjau leisti Verutei eiti į parduotuves. Tuomet ji nebūtų pametusi auskaro.“
„Jei būtų pavykę anksčiau atvykti į darbą, vanduo nebūtų užliejęs lubų.“

Kitų kaltinimas
Tai priešingybė savęs kaltinimui. Šis iškreipto mąstymo būdas pasireiškia taip, kad ir kas nutiktų, kad ir kokia problema kiltų, visuomet bus kaltinami kiti žmonės, aplinkybės, pasaulis.
Šitaip mąstantis žmogus laiko save auka ir visą energiją iššvaisto ieškodamas kaltų ir formuluojamiems kaltinimams, bet nesistengia rasti realios išeities ar sprendimo.

Ką nors apkaltinus, menksta poreikis analizuoti save, tad tarsi ir nėra priežasties keistis, tobulėti, o tai neišvengiamai virsta lipimu ant to pačio grėblio.
„Jis kaltas, kad apšaukiau kasininkę.“
„Taip elgdamasi jis sugadino visas atostogas.“
„Jie užvertė mane darbu ir pasiekė, kad man dingtų noras jį gerai atlikti.“
„jis pats man viską sugadino.“


Perdėjimas / filtravimas
Visiems gerai pažįstamas posakis – iš skiedros vežimą malkų priskaldo. Išrankiojami menkiausi neigiami dalykai ir pakišami po padidinamuoju stiklu, o visi teigiami elementai tarsi išfiltruojami ir taip sukuriamas iškreiptas vaizdas.
Pavyzdžiui, per sutuoktuves pasakėte puikią kalbą, visi ja žavėjosi, bet vienu momentu kiek padelsėte – kol prisiminėte nuotakos mamos vardą, tad manote, kad pasirodėte nekaip.

Parengta pagal:
James Borg (2012). Minties galia. Vilnius: Tyto alba. 67-74 p

Susiję rašiniai: Mąstymo klaidos (1 dalis), Mąstymo klaidos (2 dalis)

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

2 Responses

  1. Anonimas parašė:

    perskaiciau- atpazinau save…tai ka daryti?.. :)

  2. mastytojas parašė:

    Nebegalvok tiek daug…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.