Meilė yra daug paprastesnė, kai esate jauni
0 (0)

Kai senstame, meilė tampa sudėtingesnė, painesnė, sykiu ir labiau subtilesnė. Įsimylėti nėra paprasta, o paleisti praeities meiles yra dar sunkiau nei tai. Kodėl taip yra? Kodėl meilė nesidaro lengvesnė kasmet? Kas šiaip lyg ir atrodytų logiška ar bent to norėtųsi.

Kai daugiau išminties, patirties – atrodo tai turėtų mums padėti lengviau tą meilę surasti. Ir norit tikėkit, norit ne, įsimylėjimas, bent iš dalies, yra sprendimas. Meilė nėra stebuklinga pati savaime; mes darome ją stebuklinga. Su amžiumi ši magija blunka, blunka ir gyvenimo magija kaip tokia apskritai.

Kiek ryškiai ši magija blunka – manau priklauso nuo paties žmogaus. Todėl, kad „tikra” magija (à la Haris Poteris) neegzistuoja, magijos natūra, kurią mes pažįstame, atsitinka tuomet, kai jūs priimate gyvenimo atsakymą, jog jame nėra atsakymų.

Laikui bėgant. kuo protingesniais mes tampame, tuo mažiau mes stebimės. Kuo labiau jūs suprantate meilę ir savo vaidmenį joje, tuo sunkiau ten įžvelgti romantiką.

Kita vertus, tuo pačiu metu, kai kurie ypač intelektualūs žmonės pasaulyje įsimyli vis dažniau. Taigi, turi būti pusiausvyra. Taip ir yra.

Norėdami įsimylėti, jūs pradedate nuo jausmo, kad jums tos meilės reikia. O jei, kad reikia, netikėsite ar nemanysite, kad esate meilės verti, jūs ją veikiausiai atmesite – sąmoningai ar nesąmoningai.

Ir ką gi tai galiausiai reiškia, kai kas nors visgi nori ar kam nors reikia meilės? O gi tai, kad asmuo nori partnerio, su kuriuo galėtų dalintis gyvenimo nuotykiais. Tai vienišas asmuo, tačiau kuo labiau nepriklausomas ir protingas jis ar ji  yra, tuo meilę rasti bus sunkiau.

Nepriklausomybė labiau nei intelektas griauna mūsų santykius

Pagalvokite apie tai. Kodėl žmonės išsiskiria net tada, kai viskas yra (atrodo) gerai?
Tai todėl, kad jie nori nepriklausomybės. Jie neturi noro praleisti kiekvieną likusią dieną su sau reikšmingais žmonėmis. Ir net jei myli vienas kitą, jiems reikia laiko sau, reikia pabūti vieniems.

Kai du žmonės pradeda santykius, jie atiduoda dalį savo nepriklausomybės, kad sukurtų meilės ir rūpesčio kupiną partnerystę. Ir tai gražus dalykas – tikrai. Tačiau kuo labiau nepriklausomi esate, tuo didesnė tikimybė, kad jaučiatės tarsi smaugiami.

Ir žmonės dažnai taip jaučiasi, ypač kai jų partneris nepriklausomybę įsivaizduoja kitaip nei jie, kai kažkokia kita to versija “leidžiama” santykiuose.

Kai kuris nors vienas santykiuose yra ženkliai labiau nepriklausomas nei kitas, tokie santykiai tampa nepatogūs. Mažiau laisvas asmuo gali stengtis “kabintis” į labiau nepriklausomą, tiek kiek jis ar ji gali, tačiau nepriklausomas asmuo tiesiog ims ieškoti daugiau erdvės. Vienas jausis įskaudintas, o kitas – smaugiamas.

Esmė – rasti žmogų, kuris taip tiek pat ar gana panašiai įsivaizduoja asmeninę laisvę. Nors, žinoma, tai taip pat dar nieko negarantuoja. Jūsų nepriklausomybės poreikis, laikui bėgant, gali keistis, nėra jokio žinojimo, ko jums reikės ateityje.

Tačiau visgi turintys panašius reikalavimus, susijusius su nepriklausomybe, tikėtina, kad bus labiau suderinami.

„Nepriklausomybės suderinamumo” nepakanka, protas vis dar daug ką komplikuoja

Romantiška Meilė – kaip mes suvokiame ją dabar – yra pasmerkta. Mes išmokome matematikos. Mes išmokome chemijos ir literatūros, bet mes niekada nebuvome mokomi mylėti. Nėra tokių pamokų. Nėra tokio vadovėlių skyriaus. Į Meilę mes einame aklai.

Ir neretai elgiamės taip pakankamai kvailai, tą darydami. Atrodytų – juk meilė yra natūralus reiškinys ir išties mums nėra jokio reikalo to mokytis.

O kas dar yra mums įprasta ir natūralu? Bėgimas, pavyzdžiui, bet čia mes kažkodėl turime profesionalių sportininkų ir trenerių. Kalbėjimas yra natūralus, bet mes turime profesionalių kalbėtojų. Mintys taip pat natūralios, tačiau kažkodėl dar turime profesionalių mokslininkų ir filosofų.

Meilė gali būti instinktyvi, yra tinkamų ir nevykusių būdų mylėti ir čia tikrai yra ko pasimokyti.
Bet dėl kažkokių priežasčių mes neturime pamokų skirtų meilei. Mylėjimas yra vienareikšmiškai svarbus, o gal net svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime, bet mes nemokome savo vaikų, kaip tai mylėti tinkamai.

Taigi, kas nutinka, kai vieni protingiausių šioje planetoje žmonių išgyvena meilę? Jie klausinėja apie ją. Jie nori ją geriau suprasti ir ištirti.

Jei ilgai nepavyksta išspręsti matematikos uždavinio – tai varo mus iš proto. Pamėginkite suprasti meilę – ir tapsite veikiausiai tapsite pamišėliais.

Meilė pradėdavo karus. Dėl jos buvo žudoma. Dėl jos kankindavo, žalodavo ir griaudavo. Ir kuo protingesni esame, tuo labiau mus glumina tai, kaip pasaulis ją supranta ir vaizduoja.

Net ir labai sumanus žmogus, dažniausiai visgi čia pasimeta, aptikdamas tik kažkokias neaiškias emocijas, kurios tiesiog susiveda į nerimą. Jei ieškotume meilės apibrėžimo, veikiausiai  tektų apsiriboti vien tokia tiesa – meilė nėra stebuklinga, pati savaime, mes darome ją stebuklinga ir viskas yra mumyse.

Pagal elitedaily.com

Parengė psichologė Renata Kupšytė | facebook.com/psich.konsultavimas
Tel.nr.: +370 678 10 589
Iliustracija: Michael Fenton / Unsplash

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

2 Responses

  1. Filosofas parašė:

    Myleti galime tik savo EGO apramine, savo egoizma suvalde, nes meileje butina rupintis daugiau kitu, ir taip rupintis, kad tai butu nuosirdu, be jokiu interesu! Tada ir atsakas bus! Va tada pajusime meile kazkam!!! Tada isivyraus harmoningi tarpusavio santykiai, paremti pagarba, pasitikejimu ir istikimybe, kas is dalies ir yra pati MEILE!

  2. Mąstytojas -a parašė:

    Įdomiai pasakyta, kad meilę sudėtinga darome mes patys. Privertė apmąstyti žmonių verkšlenimus dėl nenusisekimo, tad norėčiau sutikti su šia mintimi. Patys susikuriame iliuzija, kokia turi būti tobula toji meilė ir apgailestaujam, jei ta pasaka nepasiteisina. Tiesiog nereikia tų iliuzijų, o mylėti gali visi ir bet ką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.