Padaviau prašymą į profesinę mokyklą: girdžiu kalbų, kad susigadinau gyvenimą

3 Responses

  1. Ina parašė:

    Čia ne pasaulio pabaiga. Taigi galėsi dar baigti tą dvyliktą klasę. Be to, jei patiks profkėj – galėsi ateity studijuoti, jei tik norėsi. Žinosi sritį, kur nori būti. Aš, pvz, po studijų iš kart stojau į univerą. Tai buvo mano gyvenimo klaida – turėjau minčių išvažiuoti padirbėt į užsienį. Bet spaudė šeima, draugai, kurie irgi stojo į univerus ir mandras specialybes. Žinok, elkis kaip tau atrodo geriausia. Čia – tavo gyvenimas, kaip nori, taip ir gyveni.

  2. Agnė parašė:

    Kad ir ką darytum, visada atsiranda komentatorių, kurie „žino geriau” kaip tau pasielgti. Sakys, blogai kad nestudijuoji, blogai tai, ką studijuoji, ten kitur dirbti geriau ir t.t. Bet iš savo gyvenimo patirties pastebėjau, kad kitų patarimai vertės beveik neturi. Žmogus pats geriausiai žino, ko jam ir kaip reikia.

  3. vdas parašė:

    Išties, papiktina pašaliečiai, teigiantys, kad kažkas būktai susigadino sau gyvenimą (kuris tik prasideda), kad niekada (ateityje!) nesusiras normalaus darbo. Greičiausiai taip teigia žmonės, kurie patys gyvenime nusivylę. Nusivylę, kad reikšmingiausiais gyvenimo tarpsniais stokojo ryžto, buvo lygiai tiek pat priklausomi nuo kitų nuomonės, kiek dabar stengiasi juodomis kalbomis sumenkinti kitų SAVARANKIŠKUMĄ. Savarankiškas žmogus gali daug ko pasiekti, nes neplaukia pasroviui su kitų nuomone. Kaip dar sakoma – net baslys moka plaukti pasroviui. Taip, kad viena specialybė dar ne pabaiga. Geriausiu atveju ji užtikrina darbą dešimtmečiui, nes be tobulėjimo darbas virs tik alga ir kreditais. Gyvenimas kupinas iššūkių ir tų iššūkių teikiamų galimybių, kurios atsiveria kiekvienam individualiai – vienas tampa puikiu teisininku, turgaus prekeivis – keleto parduotuvių savininku, smuikininkas – virtuozu, paprasta siuvėjo specialybė paverčia geidžiamiausiu rūbų dizaineriu, o virtuvės virėjas leidžia knygas šimtatūkstantiniais tiražais. Ir ką? Gal kas nors sakė, kad receptų knygos neturi ateities, o virėjas Oliveris susigadino sau gyvenimą? O gal piešimo pamokos trukdys sukurti kompaniją Apple ir Pixar? Svarbiausia turėti savarankiškumo, neatiduoti sprendimo teisės prašalaičiams, kurie pasakė žodį ir pamiršo, o tu kankinies pusę metų. Ko verti tokie patarimai? Užuojautos. Išklausyk, palinkėk jiems laimės susitvarkyti savo problemas ir neišisipildžiusias svajones ir drąsiai tvirtai eik pirmyn, Monika (vardas pakeistas). Galų gale, ir upės, kartais keičia kryptį.. :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *