Prašau patarimo, kaip pamilti save?
0 (0)

3 Responses

  1. Vita parašė:

    Pirmiausia ismoki but su savim vienu ir nejaust diskomforto…Meile-ne tada,kai nori but kartu,o tada,kai nori tam zmogui padaryt gero,isdalint save. O kai neturi ko duot,tai kokia meile? Tada tik emimas is kito,o ne davimas..Jei pats,Aurimai,save taip nuvertinat,kodel manot,kad kiti jus gerbs? Siulau mazais zingsneliais kelt pasitikejima savim [darykit tai,ko nedarydavot anksciau,nors norejot,bet bijojot.Iveikes uzduoti,padekokit sau.].Kai imsit dziaugtis savim,tada ir aplinkiniai dziaugsis jumis.Nes aplinkiniai,tik musu jausmu atspindys.Jei apie save esu ne kokios nuomones,susiguziu,o toks”susitraukelis” nezavi zmoniu…Jei iveikiu,kad ir pradziai nedidele baime,dziaugiuos savim,atstatau krutine,issitiesiu-tada ir zmones ima pasitiket manim… Pradziai raskit savy,kas labai patinka ir vystykit ta savybe. Kas ryta pries veidrodi pasakykit sau”myliu”.Tegu atrodys kvaila,tegu bus skaudu ir graudu,bet kasryt ziurekit sau i akis ir pripraskit jom nusisypsot. Daugelis is musu buvom vaikystej per mazai apgaubti meile,bet nevelu ismokt atvert sirdi ir skleist sviesa.Susirasykit ant lapo,ka dazniausiai apie save galvojat,kokie dazniausi pasiteisinimai buna?[pvz?Cia ne man;nesugebesiu,as ne toks,negaliu,as neturiu laiko,neturiu pinigu ir t.t.]. Pasistenkit tai pakeist kitokiais isitikinimais[kaip galeciau gaut reikiama suma?*ne 1 negime mokytas,tad pameginsiu*visi klysta,pasitaiko ir man,tik svarbu pasimokyt is klaidos..]. Visu 100% mes atsakom uz savo gyvenima.Jei kazkas nepatinka-keisk! Dziugu,kad JAU ieskot pokyciu! Sekmes ir atkaklumo! Visi turim savy sviesa ir tik nuo musu priklauso ar ja uzspaude sildysimes prie kitu zmoniu sviesos,ar pakurensim savaja ir pakviesim kitus pasisildyt…

  2. vdas parašė:

    Juokelis. 3 atvejais moteris yra pavadinama žmogumi. Pirmu atveju, kai matome pėdas ant smėlio ir sakome – „Žiūrėk, žmogus praėjo.” Antru atveju, kai važiuojame užmiesčio keliu per bulviakasį. Tada sakome: „Žmonės bulves kasa”. Trečiu atveju, kai kreipiamės „Būk gera, būk žmogus, nu paskolink pinigų.” Supranti. Draugystę su žmogumi gali prilyginti draugystei su foteliu arba GeForce vaizdo plokšte. Tai visiškai ničnieko nepasako apie sentimentalumą ar jausmus „žmogui”. Todėl pirmu žingsniu geriau įsivardinti kas tas žmogus – draugė, bendražygis, partneris ar sugyventinis, pvm mokesčio mokėtojas, bendrasuolis mokykloje ar studentų bendrabučio gyventojas iš bendros virtuvės. Todėl nenuostabu, kad žmogus nejaučia jausmų kitam žmogui, juolabiau atsakomojo ryšio. „Žmogus” yra žodinė tvora tiesiog. Gatvėse daug žmonių, bet kažkodėl jie nėra išskirtiniai kaip tas žmogutis. :)

    Žmogus ar žmogutis? Yra skirtumas? Čia prasideda žingsnis meilės sau link. Mylėti žmones, tai priimti žmones su visais trūkumais, su visomis ydomis ir kvailai atrodančiais įpročiais – visi skirtingi, bet visi tokie pat, nes skirtingi. Jeigu jautiesi išskirtinis – tai jau kalba vidinis pasipūtimas – esi pernelyg menkas ar pernelyg susireikšiminęs – visa tai tėra požiūris į aplinkinius. Vienu atveju – jie kalti, kad nenusileidžia įvertinti ir kilstelėti koks esi ypatingas, antru atveju – jie neįkopia į tavo savivertės kalną ir nedavertina koks ypatingas esi. Ar moko kas būti lygiu su kitais?

    Todėl bendrai imant – sunkiai įmanoma rasti žmogų, kuris apie aplinkinius kalbėtų su tokia meile, kokia myli pats save. Gali kliūti megztukas, šukuosena, sakomi žodžiai, kritika – kiekvienam sava patirtis diktuoja. Bet už viso to ir slypi žmonių santykiai. Juos ir reikia mylėti, o ne tiesiog žmones-fotelius, kurie nesistumdo. Tad jei reikia mylėti save, turbūt verta išmokti atpažinti ir atleisti sau savo įpročius bendraujant. Jug tarpusavio santykiai kaip gudrus žaidimas – ant žaidimo negali pykti nuolatos. Pykteli, padejuoji, bet vėl atsileidi ir toliau kaitini GeForce plokštę. Ir ką? Kiekvieną dieną suteikiama begalybė galimybių ir progų lygį praeiti vis kitaip, tik dėl stiklinio užriesto ar nudelbto žvilgsnio paprasčiausiai nebepastebima kaip visa tai nuostabu ir kaip visa tai tobulai atitinka tave. Tereikia atsibusti, apsidairyti ir imi pastebėti. O sako, širdis akių neturi.. Ji ne akla. Skirtumai, trūkumai, kritika, įžeidimai nėra tai, į ką žiūrima :))

    Tad jei klausimas – kaip pamilti save, atskymas galėtų skambėti – atleisti žmonėms jų netobulumą, savo, o atleidimo vardan daryti gerus darbus – tegul ir atidaryti, palaikyti duris į parduotuvę. KUo daugiau gerų darbų, paslaugų, tuo stipresnis atgalinis ryšys. O jei kiti nusišypso kad ir sekundei iš dėkingumo, pats savęs nebegali nemylėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.