Pykčio šokis0 (0)
Nuotraukos autorius: Aleksandras Gužauskas / fotoplunksa.lt
Lerner Pykčio šokis. Patarimai moterims, norinčioms pakeisti santykius su artimiausiais žmonėmis – tai knyga, kurią perskaičiau prieš daug metų, bet kurią kartas nuo karto vis pasiimu pavartyti. Joje labai aiškiai atpažįstu save, savo klientes ir klientus. Skaitant šią amerikietės psichoterapeutės knygą imi aiškiai suprasti, kad iš vidaus graužiantis, kartėlį sukeliantis pyktis iš tikrųjų yra jėga, kuri skirta mus apsaugoti, tik jį reikia mokėti atpažinti, išgirsti ir panaudoti taip, kad mums padėtų. Knyga labiau pritaikyta skaitytojų – moterų – auditorijai (tą sufleruoja ir knygos pavadinimas), tačiau joje nagrinėjamos temos tikrai nėra svetimos ir vyrams.
Dažnai terapijoje, vos pasirodžius pykčio daigeliams klientai ima abejoti: Ar aš turiu teisę pykti, ar tikrai turiu tam pagrindą? Harriet Lerner knygoje sako, kad pyktis nebūna nei teisėtas, nei neteisėtas, nei prasmingas, nei betikslis. Pyktis tiesiog yra. O tokius klausimus galime palyginti su klausimais apie troškulį, alkį. Ar turiu teisę jausti troškulį? Alkį? Taigi knyga padeda prisijaukinti pyktį, jo nebijoti. Dar daugiau – matyti pyktį kaip signalą, kurį verta išgirsti.
Santykiuose su artimiausiais žmonėmis pyktis dažnai parodo, kad pažeidžiamos mūsų teisės, nepatenkinami poreikiai arba mes per daug aukojame savąjį aš. Kaip teigia H. Lerner, jei santykiuose mes nuolat pykstame ar jaučiame kartėlį, tai gali būti įspėjimas: reikia išryškinti ir sustiprinti savąjį aš. Reikia iš naujo pažvelgti į save, į tai, ką galvojame, jaučiame ir ką norime daryti savo gyvenime kitaip.
Kodėl mes taip bijome savo pykčio? Dažnai jo net nepastebime, vengiame įsisąmoninti. Kaip rašoma knygoje, mes išmokstame bijoti savo pačių pykčio dėl to, kad jis nepriimtinas kitiems, ir dėl to, kad jis praneša apie būtinybę keistis. Kai bijome savo pykčio, jį slopiname, savo energiją skiriame santykių harmonijos išlaikymui. Taip elgdamiesi ilgesnį laiką, galime prarasti savęs suvokimą. Sukaupiame daug nesąmoningo pykčio ir kartėlio. Bijome, kad vieną dieną tai neprasiveržtų kaip ugnikalnis.
Kitas kraštutinumas, pasak knygos autorės, kai vadovaujamės nuostata supykai – išrėžei. Nors pykčio jausmas praneša apie problemą, išliejus pyktį, ji neišsispręs. <…> Depresijos, menkos savigarbos, savęs išdavimo ar net neapykantos sau jausmai neišvengiami, jei mes protestuojame, bet vis dar paklūstame neteisybėms, jei skundžiamės, bet gyvename išduodamos savo viltis, vertybes ir galimybes.
Pykčio šokis – praktinė knyga, joje gausu pavyzdžių apie pyktį keliančias situacijas su sutuoktiniais, tėvais, broliais ir seserimis, darbdaviais ir draugais. Autorė ieško, kokios yra tikrosios pykčio priežastys, padeda pamatyti įsisenėjusias sąveikos sekas santykiuose ir moko, kaip iš šių sekų galima išeiti.
Negaliu nesutikti su knygos autore, kad mūsų niekas nemokė, kaip išnaudoti pyktį savojo aš ir santykių stiprinimui. O to verta mokytis. Apie tai ir yra ši knyga.
Jovita Klevinskienė | pauze.lt
Geštalto krypties psichoterapeutė