Savanorystė autistiškų vaikų stovykloje
3 (2)

Dešimtąjį kartą organizuojama „Lietaus vaikų“ stovykla šiais metais subūrė 80 autistiškų vaikų ir jų šeimų. Lina Sasnauskienė, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė, sako, kad per dešimt metų užaugusi bendruomenė suvienijo ne tik šeimas, auginančias autistiškus vaikus, tačiau pritraukė įvairių sričių specialistus ir savanorius.

Jie visi siekia ne tik stovyklos metu padėti šeimoms, auginantiems autistiškus vaikus, tačiau ir už stovyklos ribų skleidžia žinutę, keisdami požiūrį į žmones su negalia. Dvidešimtmetis Lukas Simanavičius stovykloje savanoriauja jau penktus metus ir mano, kad kiekvienam žmogui yra svarbi meilė, šiluma, dėmesys, kad negalima nustumti į šoną tų, kurie turi negalią.

Skirti laiką savanorystei

Lukas dalijasi, kad į savanorystę jį atvedė rūpinimasis artimu žmogumi: „Esu jauniausias šeimoje, augau su dviem seserimis ir broliu. Tėvas mus, vaikus, paliko anksčiau, o kai man buvo trylika metų į užsienį emigravo mama. Tuo metu likau gyventi su prosenele ir močiute, kurioms padėdavau, promočiutę lydėdavau nueiti iki parduotuvės, nuvažiuoti į kapus ar turgų. Dabar jau promočiutės nebėra ir pagalbą bei dėmesį skiriu močiutei.“

Savanoriai

„Savanoriauti pradėjau kai priklausiau Panevėžio ateitininkams – padėdavau tiems, kam reikėjo pagalbos. O dirbdamas animatoriumi, kartą vedžiau renginį, kuris buvo skirtas autistiškiems vaikams. Ir, mėgstu sakyti, kad jie mane įtraukė kaip viesulas. Nors mano artimoje aplinkoje, išskyrus vieną klasės draugą, autistiškų asmenų nėra, aš norėjau pažinti juos kuo geriau. Tai ypatingi vaikai, visi skirtingi, vieni drąsūs ir komunikabilūs, kiti užsisklendę, tačiau spinduliuojantys energiją, kuri mane labai traukia“, – pasakoja Lukas.

Lukas prisimena, kad po pirmosios patirties su autistiškais vaikais renginyje, kreipėsi į Lietuvos autizmo asociaciją, norėdamas skirti savo savanorystės laiką autistiškiems vaikams. Ir taip į ją įsitraukė, kad jau penkerius metus yra vienas ištikimiausių bendruomenės savanorių kasmet organizuojamoje „Lietaus vaikų“ stovykloje prie jūros.

„Dabar, žiūrėdamas atgal, prisimenu, kad tikrai bijojau. Bijojau pačios stovyklos, bijojau, kad nesusitvarkysiu su vaikais, kad nerasiu bendros kalbos, kad gal netgi pakenksiu. Tačiau, kad ir banaliai skambėtų, bet baimės išsisklaidė pirmąją stovyklos dieną. Supratau, kad tiesiog reikia būti atviram, nuoširdžiam ir atrasti kelią į vaiko pasaulį, po truputį to galima išmokti. Todėl ir grįžtu kiekvienais metais į stovyklą, kad padėčiau, kad kiekvienas jaustųsi reikalingas, kad tobulėčiau pats, o ateityje gebėčiau dirbti su tokiais vaikais“, – sako Lukas.

Siūlyti pagalbą, o ne replikuoti

Viena pagrindinių savanorių užduočių stovykloje – tai praleisti laiką su vaiku, kad tėvai galėtų šiek tiek atsikvėpti. „Manau, kad labai svarbu, jog mūsų, savanorių, dėka tėvai gali atsipalaiduoti, gauti truputį daugiau laisvės. Kai tėvai praleidžia visus metus su vaiku, kuris turi, pavyzdžiui, sunkų autizmą, yra tikrai sudėtinga. Mūsų skiriamas laikas – tai dovana ne tik vaikams, bet ir tėvams“, – įsitikinęs Lukas.

Beata Veselienė, viena iš stovyklos organizatorių, „Vilniaus lietaus vaikų“ vadovė, dalijasi, kad kiekvienoje stovykloje kažko naujo išmoksta iš tokių atsidavusių savanorių. Šiemet ji sako gavusi tris pamokas: „Jeigu stovyklos metu, o ir šiaip visą laiką gyvenime, padedi kitiems, darai bent šiek tiek daugiau negu esi susitaręs, žengi papildomą žingsnį, tai aplink tave viskas keičiasi, tiesiog vyksta stebuklai. Taip pat stovykloje galima pamatyti ir pajausti, kad meilė vaikams nėra darbas, tai dovana – matyti, kaip nuoširdžiai savanoriai skiria dėmesį šiems vaikams, atiduoda savo širdį yra gerumo pavyzdys. Ir trečioji pamoka, kad jei ateityje dirbs su mūsų vaikais, tam turės visus įgūdžius, o jeigu nedirbs, tai skleis žinutę apie autistiškų asmenų bendruomenę, kad juos supanti aplinka pradėtų keistis ir visuomenė taptų tolerantiškesnė.“

„Mano nuomone, Lietuvoje vis dar kreivai žiūrima į tuos asmenis, kurie neatitinka įprastų elgesio normų. Tačiau tie, kurie komentuoja, kai eini su autistišku vaiku mieste, kuris elgiasi kažkaip kitaip, o gal nepavyksta jo nuraminti, nes ištiko sensorinė perkrova, pasako įžeidžiančias replikas, net būna atvejų, kad pradeda aiškinti, šaukti, ką reikia daryti, akivaizdu, kad jie nežino, kas yra autizmas ir niekada su tuo nesusidūrė. Noriu palinkėti nekomentuoti, neaiškinti, o tiesiog prieiti paklausti, gal reikalinga pagalba“, – prašo Lukas.

Dešimt veiklos metų

„Ši stovykla jubiliejinė ir žymi mūsų asociacijos veiklos dešimtmetį. Organizacijai užsiauginti visuomenės pasitikėjimo raumenis ir pripažinimą nebuvo labai lengva, prireikė ne vienerių metų, kol pavyko įgyvendinti įstatuose įrašytą tikslą: tapti svarbiausia Lietuvoje autistiškų vaikų tėvams atstovaujančia organizacija. Tačiau vertiname, kad per 10 organizacijos gyvavimo metų šį tikslą jau pasiekėme ir mums jau nebereikia aiškinti, kas yra „Lietaus vaikai“, todėl mūsų naujasis tikslas dabar, kad autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės gyventų įtraukiai ir oriai, tam labai svarbu, kad didėtų visuomenės sąmoningumas“, – pasakoja L. Sasnauskienė.

Asociacijai 10 metų, foto Vėtrė Antanavičiūtė

Pasak asociacijos vadovės, stovykla autistiškiems vaikams ir jų šeimoms labai svarbus įvykis bendruomenėje. „Jaučiu ir matau, kaip stovykla nuo pirmųjų metų iki dabar išaugo į stiprų, vienijantį, sutelkiantį, vieną svarbiausių mūsų bendruomenei kiekvienos vasaros įvykių. Čia tikrai vyksta stebuklai – mamos atranda bendrystę, tėčiai, sėdėdami prie laužo, išdrįsta tarpusavyje pasidalinti, kaip jie jaučiasi dėl vaiko diagnozės, savanoriai ne tik padeda kitiems, bet išvyksta emociškai praturtėję, sustiprėję ir geriau pažinę patys save. Esame dėkingi visiems, kurie padėjo šiais metais mūsų bendruomenei susitikti. Dalį stovyklos vietų finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, o dalį mūsų partneriai, verslo įmonės, neabejingi žmonės, kurie skyrė paramą lėšomis ir edukacijomis, kad pats smagiausias vasaros nuotykis būtų prieinamas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams“, – dėkoja asociacijos vadovė.

„Lietaus vaikų“ stovykla vyko tradicinėje vietoje Šventojoje, subūrė daugiau nei 40 savanorių, buvo dvi stovyklos pamainos, kurių kiekvienoje įvyko daugiau nei 20 skirtingų veiklų – mokymasis plaukti banglentėmis, karatė treniruotė, susitikimas su šauliais, Pojūčių teatro užsiėmimai, Mindfulness terapija tėvams ir vaikams, lobio paieškos, sensoriniai užsiėmimai vaikams, dailės terapija, muilo gamyba, žibintų gamyba, video filmukų su lego personažais kūrimas, diskoteka, pramogos su putų šou ir daug kitų užsiėmimų.

Įvertinkite!
[Balsavo: 2 Vidurkis: 3]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.