Sezoninė depresija

Kiekvieną rudenį daugelis mūsų pastebi tą patį – rytai vis sunkesni, o dienos atrodo trumpesnės ne tik dėl saulės stokos, bet ir dėl energijos trūkumo. Kai kurie šį laikotarpį vadina „rudens apatija“, kiti – „žiemišku liūdesiu“. Tačiau mokslas sako: kai šis liūdesys tampa nuolatine būsena, kalbame ne apie prastą nuotaiką, o apie sezoninį afektinį sutrikimą, dar vadinamą sezonine depresija. Kaip ir daugelis reiškinių sezoninė depresija yra apipinta mitais. Keletą jų ir pasiaiškinsime.

MITAI IR TIESA APIE SEZONINĘ DEPRESIJĄ

Mitas 1: „Tai tiesiog bloga nuotaika dėl tamsos.“
Tiesa: Sezoninė depresija – tai kliniškai pripažinta depresijos forma, susijusi su hormoniniais ir neurocheminiais pokyčiais. Tai ne subjektyvus „blogos nuotaikos“ jausmas, o realus sutrikimas, galintis stipriai paveikti gyvenimo kokybę.

Mitas 2: „Pakanka tiesiog išeiti į lauką ar pasportuoti.“
Tiesa: Nors šviesa ir fizinis aktyvumas tikrai naudingi, kai kuriems žmonėms to nepakanka. Gydymui gali būti reikalinga šviesos terapija, psichoterapija, o kartais ir vaistai, ypač kai simptomai tęsiasi ilgai.

Mitas 3: „Tai moterų problema.“
Tiesa: Tiesa, kad moterys serga dažniau, tačiau vyrai taip pat patiria sezoninę depresiją, tik rečiau apie ją kalba. Tai lemia ir kultūriniai stereotipai, dėl kurių vyrai vengia kreiptis pagalbos.

Mitas 4: „Sezoninė depresija pasitaiko tik šiaurės šalyse.“
Tiesa: Šviesos trūkumas yra svarbus, bet ne vienintelis veiksnys. Net ir šviesesnio ir šiltesnio klimato šalyse sezoninė depresija diagnozuojama, nes kiekvieno žmogaus biologinis jautrumas šviesai skirtingas.

Mitas 5: „Tai praeina savaime, tereikia sulaukti pavasario.“
Tiesa: Laukti galima, bet kentėti – neverta. Šiuolaikinė medicina siūlo veiksmingas priemones: šviesos terapiją (fototerapiją), psichoterapiją, o kai kuriais atvejais – antidepresantus. Tyrimai rodo, kad taikant kompleksinį gydymą, pavyksta ženkliai palengvinti depresines būsenas.

Tad ką būtų galima padaryti, kad žiemos sezonas būtų lengvesnis?

• Stengtis kuo ilgiau būti dienos šviesoje. Tyrimai rodo, jog praleista bent viena valanda ar daugiau siejasi su mažesne depresijos simptomatika. Tačiau, kaip tyčia šaltuoju metu laiku dažniausiai visą natūralios dienos šviesos laiką praleidžiame patalpose, vis dėlto bent 10-20 minučių lauke yra geriau negu nieko.
• Jeigu norisi daugiau dienos šviesos galima taikyti šviesos terapiją. Veiksmingiausia yra baltos šviesos terapija, kuri imituoja dienos šviesą. Tam yra specialios lempos. Taip pat svarbu paminėti, jog veiksmingiausia šią terapija taikyti pirmoje dienos pusėje, o vakarop, ypač prieš miegą, reikėtų vengti ryškios šviesios.
• Taip pat naudinga praktikuoti miego higieną: kuo mažiau ekranų, susikurti raminantį ritualą prieš miegą, laikyti vienodo miego ir kėlimosi laiko.
• Sezoninė depresija nėra silpnumo ženklas ar paprastas liūdesio laikotarpis – tai biologinis ir psichologinis atsakas į šviesos trūkumą. Kuo daugiau kalbėsime apie šį reiškinį be mitų ir stereotipų, tuo daugiau žmonių išdrįs kreiptis pagalbos ir išlaikys emocinį balansą.

Emilija Petraitytė
Medicinos psichologė
Facebook: Rami erdvė – psichologija
Instagram: @rami_erdve