Smurto prieš vyrus reiškinys

Nors šiais laikais smurtas nėra pats populiariausias būdas spręsti konfliktus visuomenėje, smurtas šeimoje yra gana dažnas reiškinys. Jį naudoja abiejų lyčių partneriai, nors moteris tokioje situacijoje yra blogesnėje situacijoje negu vyras. Tačiau tai nėra taisyklė, kadangi, kaip rodo tyrimai, moterų smurtas prieš vyrus yra gana paplitęs reiškinys, nors mažai aprašytas ir išnagrinėtas (Makara-Studzinska M., Grzywa A., Turek A. 2005).

Dutton apibūdina feministinę teoriją, kaip komplektą vyraujančių prielaidų socialiniuose ryšiuose visuomenėje ir pasaulėžiūroje. Pagal šią teoriją visi socialiniai ryšiai apžvelgiami per giminės ryšių ir patriarchalinės visuomenės prizmę, taigi teigiama, kad visas smurtas šeimoje yra vyrų fizinis piktnaudžiavimas, o moterų smurtas prieš vyrus yra naudojamas kaip apsauga. Feministinė paradigma palaiko požiūrį, kad smurtas šeimoje prieš moteris yra kultūriškai palaikoma norma visuomenėje, o moterų smurtas prieš vyrus tai tik gynybiška reakcija. Dėl šių nusistatymų feministės yra linkusios kalbėti apie žiaurius vyrus, apie vyrus apskritai ir ignoruoti moterišką patologiją. Tačiau tikrovė yra tokia, kad abi lytys naudoja agresiją (Dutton D., Nicholls T.L. andUniversityofBritishColumbia, 2005).

Smurtas šeimoje, kaip ir smurtas apskritai, turi būti svarstomas kaip žmonių problema. Jis neturi būti nagrinėjamas kaip giminės problema. Klasifikuoti sutuoktinio ar partnerio smurtą kaip smurtą prieš moterį yra klaidinga. Šeimoje moterys taip pat linkusios kaip ir vyrai imtis įžeidžiančių aktų. Dauguma pranešimų, pasirodančių populiarioje spaudoje ir mokslo žurnaluose, nagrinėja smurto šeimoje problemą kaip destruktyvų vyrišką elgesį. Tačiau tai yra netikslus problemos vaizdas visos visuomenės atžvilgiu (McNeely R.L., Cook P.W., Torres J.P., 2001).

Prieš vyrus taip pat naudojamos žinomos smurto rūšys: fizinis smurtas, seksualinis smurtas, psichologinis/emocinis smurtas, ekonominis smurtas. Tačiau dažniausiai moterys prieš vyrus naudoja verbalinį smurtą – tyčiojasi, kaltina ir reikalauja. Moterys naudojasi tokiomis smurto formomis, nes jos siejasi su mažesne atbulinės reakcijos rizika. Fizinis smurtas dažnai naudojamas kaip gynyba (Makara-Studzinska M., Grzywa A., Turek A. 2005).

Smurto prieš vyrus šeimoje pasekmės:
1. Psichologinės – emocinės pusiausvyros praradimas, menkas saugumo jausmas, žemas savęs vertinimas, depresijos…
2. Fizinės – kūno sužalojimai, susikaupimo problemos, priklausomybės, nusikalstamumas…
Vyrų patirtų psichologinių traumų pasekmės daro prielaidą negalėjimui užmegzti darnius santykius su kitais žmonėmis ir sumažina gebėjimus patenkinti savo ir kitų poreikius (Makara-Studzinska M., Grzywa A., Turek A. 2005).

Hines D., Brown J. ir Dunning E. (2007) tyrimai parodė, kad 43.7% apklaustų vyrų buvo savo žmonų mušami, 41.8% buvo stumdomi, 39.2% buvo spardomi, kumščiavimą patyrė 24.7%. Taip pat pagal kokybinius pranešimus buvo pranešta, kad fizinės atakos įvyko kirkšnies srityje, buvo grasinta peiliu, kai kurie buvo išžaginti. Beveik visi vyrai pranešė, kad jų žmonos nuolat juos kontroliavo – naudojo grasinimus ir prievartą (grasino nužudyti save ar vyrą; melagingai kvietė policiją, kad vyrą suimtu; grasino palikti vyrą). Kitas dažnai pasikartojantis reiškinys buvo emocinis piktnaudžiavimas – pravardžiavimas, žeminimai, kaltės jausmo sukėlimas. Keli vyrai pareiškė, kad jų žmonos laikė juos izoliacijoje, atiminėjo pinigus, draudė bendrauti su vaikais.

Tirdami smurto prieš vyrus šeimoje reiškinį, mokslininkai nustatė tokias smurto priežastis: smurtaujančios moterys turėjo psichikos sveikatos problemų, 91.7 % turėjo vaikystės traumų, 52.1% vartojo alkoholį ( Hines D., Brown J., Dunning E., 2007).

Los Andželo grafystėje, Kalifornijoje buvo ištirti šimtas dvidešimt penki asmenys, kad būtų galima palyginti smurto šeimoje motyvaciją ir kontekstą tarp vyriškos ir moteriškos lyties smurto šeimoje motyvaciją. Buvo manyta, kad moterų ir vyrų smurto motyvacija skiriasi. Moterys teigė, kad smurtą dažniausiai naudojo, kai jautė grėsmę savo asmeninei laisvei,kai nejautė pagarbos, partneriai jų neklausė; o vyrai, – kai moterys naudojo prieš juos psichologinį smurtą (šaukė ant jų, graužė…),kai nesijautė esą šeimininkai. Respondentus taip pat paprašė identifikuoti priežastis, kodėl jie nusprendė panaudoti smurtą praėjus 6 mėnesiams. Ir vyrai, ir moterys atsakė, kad pagrindinė motyvacija buvo kerštas partneriui siekiant jį įskaudinti. Rezultatai rodo, kad smurtą naudojančios moterys, nėra visiškai bejėgės smurto aukos, atsakančios į smurtą tiktai gindamosi. Tačiau moterys yra taip pat ne pirminis agresorius, kuris naudoja įžeidžiantį elgesį siekdamas kontroliuoti partnerį ar šeimą. Moteriškas smurtas gali būti daugiau susietas su asmeninės laisvės apribojimais negu valdžios siekimu (Kernsmith P. 2005).

2005 metais Fergusson D. M., Horwood L.J., Ridder E.M. atlikę tyrimus, o Swan S., Gambone L., Caldwell J.E., Suliwan T.P., Snow D.L. (2008) atlikę literatūros apžvalgą nustatė, kad : a) moterų smurtas paprastai įvyksta jų vyriškos lyties partnerių smurto prieš jas kontekste; b) moterys ir vyrai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą vienodai, bet vyrai labiau yra linkę naudoti seksualinį išnaudojimą, priverstinę kontrolę ir moterys yra daug dažniau sužalojamos per smurto incidentus šeimoje; c) moterų fizinis smurtas yra labiau negu vyrų smurtas motyvuotas savigynos ir baimės, tuo tarpu vyrų fizinis smurtas yra labiau motyvuotas kontrolės.

Daugiau informacijos psichologijosnamai.lt