Stresas

Stresas – žodis kilęs nuo angliško /Stress – įtampa/, tai techninis terminas, reiškiantis įtempimą, priverčiantį objektą keistis, deformuotis. Stresas gali būti biologinis ir psichologinis.

Galima sakyti, kad stresas, tai bet kokia situacija reikalaujanti prisitaikymo, kai pažeidžiama homeostazė (pusiausvyra) ir reikia ją atstatyti. Amerikos Širdies asociacija stresą apibrėžia kaip kūno ar psichikos įtempimą, kurį skatina fiziniai, cheminiai arba emociniai veiksniai.

Psichologai stresą apibrėžia kaip bendrą reakciją į tam tikrą grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamus stresoriais. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja ir neigiamas, kai kelia grėsmę sveikatai, gerovei, įsitikinimams ar savivaizdžiui (Hobfoll, 1989). Stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių.

Pastebėta, kad psichinę kančią sukelia suvokimas, kad įvyko kažkas ko nenusipelnome, kad praradome situacijos kontrolę ar tiesiog dėl nesugebėjimo tinkamai reaguoti. Sresas yra subjektyvus išgyvenimas. Tai, ką vienas asmuo suvokia kaip stresą, kitas gali priimti kaip tam tikrą iššūkį. Šuolis iš lėktuvo 3000 metrų aukštyje gali sukelti begalinį džiaugsmą sportininkui ir tikrą siaubą netreniruotam asmeniui.

Keleta streso valdymo patarimų:
1. Pamėginkite nustatyti stresorius. Sudarykite sąrašą tų veiksnių, kurie jus erzina ir vargina.
2. Daugelio stresorių galima išvengti. Venkite negatyvių veiksnių ar situacijų. Pvz., rūkymo, alkoholio, konfliktiškų asmenų ir t.t.
3. Jei negalite išvengti veiksnio, sukeliančio stresą, padarykite viską, kad jį pakeistumėte ar sušvelnintumėte. Pavyzdžiui, jei problemos šeimoje, nueikite pas šeimos psichologą.
4. Kai susiduriate su veiksniais kurių negalite išvengti ar pakeisti, priimkite tai, keisdami savo požiūrį. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Raskite kas tame gera, naudinga, palanku.
5. Nusistatykite jums iškylančių užduočių/sunkumų pirmumą, prioritetus. Iš pradžių imkitės svarbiausių. Jei turite galimybę perduokite užduotį kitiems ar prašykite pagalbos, o patys imkitės to, su kuo galite susidoroti dabar pat.
6. Susidūrę su stresą keliančia užduotimi atsakykite sau į tris klausimus: Ar tai TURI būti padaryta? Ar AŠ turiu tai padaryti? Ar tai turi būti atlikta DABAR?
7. Rūpinkitės savo fizine sveikata. Grynas oras, mankšta, sveika mityba. Sveikas kūnas atsparesnis stresui.
8. Venkite nereikalingo energijos eikvojimo, pavyzdžiui, atsisakykite stebėti sporto varžybas, nemėginkite kitų mokyti ar tvarkyti jų gyvenimo.
9. Mokykitės atsipalaiduoti, nelaikykite savęs pernelyg svarbiais, išmokite įžvelgti kitų privalumus, net ir savo priešų, padarykite nors po vieną gerą darbą kas dieną.
10. Raskite draugą ar būrį artimų žmonių, kur galėtumėte aptarti savo problemas, gauti emocinę paramą ir patarimų. Tam gali tikti ir psichologas.
11. Lavinkite save kūrybiškomis ir naudingomis pratybomis.
12. Stenkitės išsiugdyti asmeninę filosofiją kuri padėtų suvokti bendrą pasaulio vaizdą, konkrečių situacijų prasmę bei jūsų vietą po saule.

Parengta pagal:
Vernonas V. Fosteris (1997). Naujo gyvenimo pradžia.
David G. Myers (2000). Psichologija.